Stresas dažnai pasirodo pykčio ar dirglumo forma. Dažniausiai vaikai tai reiškia tiesiogiai, jų artimiems žmonėms (tėvams, broliams/seserims). Svarbu suprasti, kad pyktis yra natūrali emocija, kuri gali būti išreiškiama priimtinu būdu.
Skausmas gali būti išreikštas per elgesį. Priklausomai nuo amžiaus, gali būti, kad vaikai neišsako nerimo žodžiais. Jie gali pasidaryti dirglūs, nerimastingi, aikštingi, gali kilti dėmesio problemų ar imti bijoti daiktų, reiškinių.
Nuobodulys gali būti susijęs su sunkumais bandant neatsilikti nuo skirtingo nuotolinio mokymosi tempo. Karantino metu, vaikui tenka mokytis nuotoliniu būdu. Svarbu suprasti, kad radikalus aplinkos pasikeitimas gali sukelti sumišimą ir paskatinti sunkumus sekant instrukcijas. Nuraminkite vaikus ir paaiškinkite jiems, kad šie užsitęsę pasikeitimai yra tam, kad apsaugotume vieni kitus nuo ligos (viruso).
Didesnio dėmesio reikalavimas iš tėvų (globėjų). Mažesni vaikai gali bijoti, kad jiems, ar jų artimiesiems nutiks kas bloga, tad gali kili sunkumų atsiskiriant nuo suaugusiųjų. Tokiu atveju vaikai stengsis būti greta tėvų, gali reikalauti miegoti kartu, nesutikti su pasilikimu namie be tėvų ir pan.
Miego ar valgymo sunkumai. Sunkumai užmiegant, dažni prabudimai ir košmarai arba miegojimas ilgiau nei įprastai – reakcijos, kurios gali kilti vaikui išgyvenant sudėtingas situacijas.
Energijos trūkumas. Ilgesnį laiką būnant stresinėje situacijoje vaikus gali apimti nepaaiškinamo nuovargio jausmas, gali kilti sunkumų socialiniuose santykiuose bei polinkis į saviizoliaciją (noras būti vienam). Svarbu prisiminti, kad visos šios reakcijos yra normalios, ypač kai yra nutikęs reikšmingas pokytis vaiko kasdieniame gyvenime.
Leiskite vaikui žinoti, kad yra normalu jaustis išsigandusiam, sukrėstam, sunerimusiam, supykusiam, liūdinčiam. Paaiškinkite, kad visi kylantys jausmai yra natūralūs, kad šiuos jausmus jaučia visi žemės žmonės.
Neneikite to ką jaučiate Jūs. Paaiškinkite vaikui, kad normalu, jog suaugusieji taip pat turi emocines reakcijas po netikėto įvykio, kad visos reakcijos yra natūralios ir suvaldomos. Parodykite kaip reikia elgtis jaučiant stiprius jausmus (galima kalbėti apie jausmą, nupiešti jį, fiziškai išveikti, pavyzdžiui šokant pagal mėgstamą muziką, dainuojant, sutvarkant savo daiktus, pučiant balionus ir juos sprogdinant ir pan.). Šitaip vaikai išmoks, kad gali pasitikėti jumis ir kalbėti apie savo emocinę būseną.
Nesakykite tokių dalykų kaip: „Galėtų būti ir blogiau:, „Negalvok apie tai“, „Dėl šio įvykio tu jausiesi stipresnis“. Tokie ir panašūs pasakymai nesuteikia galimybės vaikui parodyti savo išgyvenimus, nesuteikia nusiraminimo.
Jei vaikams pasireiškia pykčio proveržiai, įvardinkite. Jei vaikams pasireiškia pykčio proveržiai, įvardinkite pykčio kilimo priežastis žodžiais, nes tai moko vaikus kontroliuoti, reguliuoti savo emocijas. Pavyzdžiui: „Ar tu esi piktas? Kas tave supykdė? Papasakok man, kas tave supykdė? ir pan.
Sakykite tiesą ir laikykitės faktų. Nesielkite taip, lyg nieko nebūtų įvykę ir nebandykite to, kas vyksta sumenkinti. Vaikai gali būti itin pastabūs, todėl jie nerimaus dar labiau, jei supras, kad jūs kažką slepiate. Informacija apie vykstančius įvykius vaikams pateikiama atsižvelgiant į vaiko amžių ir raidos stadijas.
Vartokite paprastus terminus, tinkamus vaiko amžiui, neperkraukite informacijos traumuojančiomis detalėmis. Jei užduodamas klausimas jums per sunkus, neskubėkite ir atsakykite maždaug taip: „Aš šito nežinau, paieškosiu daugiau informacijos ir kai surasiu, būtinai tau paaiškinsiu, gerai?“.
Parodykite vaikams, kad jie ir kiti jam svarbūs žmonės yra saugūs dabar. Visuomet suteikite informaciją, kuri atitinka realybę ir faktus. Kalbėkite ramiu, savimi pasitikinčiu balsu.
Apribokite žiniasklaidos poveikį. Žmonės, kuriems kyla grėsmė dėl koronaviruso, nori suprasti kas vyksta, tad praleidžia daug laiko skaitydami, žiūrėdami naujienas. Svarbu nepalikti vaikų vienų žiūrėti tokių programų, nes kyla grėsmė, jog vaikas netinkamai supras pateiktą informaciją, pernelyg išsigąs, pakils nerimo lygis ir pan. Būtina, kad suaugęs vaikams paaiškintu ką reiškia rodoma, skaitoma naujiena. Skirkite pakankamai dėmesio atsakymui į vaikui kylančius klausi mus.
Kiek įmanoma labiau palaikykite šeimos rutiną. Tai svarbus, nes suteikia nusiraminimą. Rutinos laikymasis yra pats natūraliausias ir sveikiausias dalykas, kurį galite padaryti vardan vaikų ir savo pačių stabilios emocinės būsenos išlaikymo.
Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė, pagal: Vaikai karantine rekomendacijas.
