VAIKAI, TURINTYS AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMŲ

Kaip padėti namuose ir mokykloje?

Kas būdinga ADS turintiems vaikams? Dažniausiai jie:

• Nenustygsta vietoje, nerimsta, mostaguoja rankomis ar kojomis, rangosi;
• sunkiai sukaupia dėmesį, greitai išsiblaško dėl pašalinių dirgiklių;
•  nesilaiko žaidimų instrukcijų, taisyklių; sunkai vykdo nurodymus;
• sunkiai sulaukia žaidimų eilės;
• skuba atsakyti į klausimus, jų neišklausęs;
• pernelyg daug kalba, pertraukia kitus, negeba žaisti tyliai;
•  keičia, neužbaigia įvairių veiklų, nesilaiko numatyto plano;
• trukdo kitiems vaikams mokytis arba žaisti, įsiterpdami ar nutraukdami šiuos procesus;
•  veikia impulsyviai, neatsargiai, neatsižvelgia į galimas pasekmes;
•  pamiršta atsinešti mokomajai veiklai reikalingus daiktus (pieštukus, sąsiuvinius ir pan.);
• dažnai pameta daiktus, žaislus, aprangos detales.

Kaip bendrauti su ADS turinčiu vaiku? Keletas svarbių patarimų TĖVAMS:

1. Padėkite vaikui suprasti savo judrumą kaip problemą, o ne kaip tyčinį veikimą. Netinkamą elgesį dažniausiai paskatina stresas ir nuovargis, tad apgalvokite, kaip sumažinti ar išvengti tokių būsenų. Aptarkite, kaip vaikas galėtų padėti sau, kada būtų reikalinga jūsų pagalba (pvz., ramus perspėjimas sustabdyti netinkamą veiklą).

2. Nekaltinkite vaiko dėl jo ypatumų, stenkitės išsaugoti kantrybę net labiausiai jus iš pusiausvyros „išvedančiose“ situacijose. Atpažinkite jums kylančias neigiamas emocijas - apgalvokite būdus, kurie padės nusiraminti jums patiems („tylos pauzė“, pasitraukimas į kitą kambarį, skaičiavimas iki 10-ties, kvėpavimo pratimai ir pan.)

3. Mažinkite perteklinį vaiko stebėjimą, nuolatinius paliepimus, instruktavimus dėl jo elgsenos. Nuolat stebimas ir kontroliuojamas vaikas neišmoks savireguliacijos. Skatinkite jį patį prisiimti daugiau atsakomybės už netinkamo elgesio padarinius.

4. Ribokite žodžio „Ne“ vartojimą: ADS turintys vaikai girdi šiuos žodžius nuolat - jie tampa nebeveiksmingi. Pasiūlykite alternatyvas („Kambaryje negalima spardyti kamuolio, gali tai padaryti kieme“), informuokite apie pasekmes („Jei spardysi kamuolį, gali sudužti visos lempos“), suteikite pasirinkimo galimybę („Gali susitvarkyti žaislus dabar arba iš karto, kai atsigersi sulčių“).

 5. Imkitės kartu aktyvios veiklos - ADS turinčiam vaikui reikia judėti. Kasdien rasdami laiko bendrai maloniai veiklai, gerinsite ir stiprinsite tarpusavio ryšį. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus turintys vaikai retai pagiriami. Stenkitės atrasti ir dažniau akcentuoti stipriąsias vaiko savybes - taip skatinsite vaiko savo vertės pajautimą.

6. Būkite atidūs savo vaiko emocinei būsenai - ADS turintys vaikai dažnai nepriimami į bendras vaikų veiklas, jiems sunkiau įsigyti draugų, dėl savo elgesio dažniau būna atstumiami. Išklausykite savo vaiką, priimkite jo jausmus. Nukreipkite jį į patinkančias ir tinkančias veiklas, suteikite malonaus bendravimo akimirkų.

7. Nuosekliai laikykitės užsibrėžtų taisyklių, turėkite aiškią dienotvarkę. Nesitikėkite greitų rezultatų, neišsikelkite nepamatuotų lūkesčių. Nuoseklus sutartų elgesio taisyklių laikymasis, tinkama aplinka bei palaikymas pamažu padės pasiekti geresnę jūsų vaiko savireguliaciją.

ADS sutrikimas nustatomas, kai sunkumai stebimi bent dvejose vaiko gyvenimo srityse (pvz., namuose ir mokykloje). Vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, ugdymas tampa nemenku iššūkiu tėvams ir mokytojams. Siekdami, kad tokių vaikų kasdienybė, mokymasis, elgesys bei socialinis gyvenimas būtų kuo sėkmingesni ir sklandesni, turime sukurti bendrą taisyklių sistemą tiek namie, tiek mokykloje.

Pagal: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos medžiagą;

Parengė: Specialioji  pedagogė Daiva Kaktavičiūtė.