Logopedas pataria

    Į pirmąją klasę ateina vaikai su įvairia kalbine patirtimi. Vieni jau pažįsta raides ir bando skaityti, o kitiems būna sunku tarti net pavienius garsus. Paprastai tai ir kelia didžiausią tėvelių susirūpinimą. Nedideli kalbos sutrikimai vaiko mokymuisi žymios įtakos neturi. Labai svarbu išlavinta foneminė klausa, tai - taisyklingos rašybos pagrindas. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai gali negebėti diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir susieti su atitinkamomis raidėmis rašydami. Tik gebėdami tarti visus garsus, skirdami juos pagal artikuliacinius ir akustinius požymius, mokiniai parašys diktantą be klaidų.

  Dabartiniame informacinių technologijų amžiuje pastebimas siauras mokinių žodžių bagažas, negebėjimas kalbėti pilnais, taisyklingais sakiniais. Dažnai stebimės – kodėl vaikui nesiseka gimtosios kalbos rašinėliai? Kodėl pasakodamas matytą filmą vietoj žodžių mosikuoja rankomis ir beria: „tas – bum, ta – va taip, bžž – nuskrido...“ Šiandieniniam vaikui nepakanka išmokti susikalbėti, jis turi gebėti rišliai ir nuosekliai pasakoti.

  Vaiko kalbos vystymasis – sudėtingas procesas. Tėveliams reikėtų nepamiršti kuo daugiau bendrauti su vaiku, skaityti jam knygeles, aptarti jų iliustracijas, turinį. Tokiu būdu tobulėja vaiko kalbėjimo įgūdžiai, plečiasi žodynas, lavėja vaizduotė. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint. Pabandykite kartu pažaisti:

• „Tyrinėtojais“. Mokslinį tyrimą galima pradėti nuo obuolio. Jį reikės apžiūrėti, paliesti, pauostyti ir paragauti. Ir visus jutimus įvardyti. Tegu kiekvienas šeimos narys iš eilės sukuria po apibūdinimą (apvalus, didelis, raudonšonis, sunkus, kvepiantis, kietas, šaltokas, sultingas...). Galima įterpti ir palyginimus: „apvalus kaip saulė, kietas kaip akmuo...“
• „Mįslių kūrėjais“. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Oranžinė, pailga, sultinga, auganti darže. Kas?“ Lygiai taip pat ir vaikai gali sukurti savas mįsles.
• „Užsieniečiais“. Pasiūlykite vaikams pakeisti kasdienius žodžius kitais. Tarkim, pamatę pievoje karvę pagalvokite, kaip ją dar pavadinti ( gali būti margutė, pienelio davėja, mūkė ir t.t.) Arba vietoje „Jonas valgo obuolį“, naudokite „triauškia“ , „kramto“, „kramsnoja“ ir pan.
• „Sakyk priešingai“. Šis žaidimas labai lavina žodyną, mąstymą, vaikas mokosi būti įžvalgus (aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras, juokiasi – verkia...). Galima palyginti priešingas savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala...

O jeigu vaiko kalbėjimui ir kalbos vystymuisi reikalinga papildoma specialisto pagalba, mokiniams ją teikia mokykloje dirbantis logopedas.

Parengė

D.Račkauskienė, logopedė metodininkė