ŠILTI SANTYKIAI TARP TĖVŲ IR VAIKŲ

Kaip ir mes, vaikai praranda motyvaciją bandyti, kai jaučiasi išsigandę. Jie gali įsižeisti, jaustis sunerimę ar prislėgti. Kaip ir mes, vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Tai ir yra šiluma. Šiluma reiškia fizinį ir psichinį saugumą. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų auklėjimo tikslus.

Kokiu būdu tėvai suteikia emocinę šilumą savo vaikams? Tą jie daro:

• parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
• paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
• išklausydami vaikus;
• pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
• žaisdami su vaikais;
• juokdamiesi kartu su vaikais;
• palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
• padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo;
• pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
• pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
• parodydami, kad jie pasitiki jais;
• linksmindamiesi kartu su jais;
• apkabindami juos;
• pasakydami: „Aš tave myliu.“

Emocinė šiluma yra absoliučiai būtina kuriant stiprius, sveikus tėvų ir vaiko santykius. Šilumą būtina teikti vaikui nuolat. Tačiau vien jos nepakanka, būtina nustatyti elgesio ribas.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

• rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
• paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
• įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
• paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę mokytis;
• mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
• dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
• būdami teisingi ir lankstūs;
• kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
• paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip gali su tuo susitvarkyti;
• suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus;
• vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Parengta pagal „Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovo“ rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė