Mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas

Autizmas – sudėtingas vystymosi raidos sutrikimas, būvis, o ne liga. Taikoma autizmo spektro sąvoka, kadangi šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Viename šio sutrikimo spektro gale gali būti neryškius autizmo požymius turintis normalaus intelekto vaikas, kitame – vaikas, turintis didelį autizmą ir labai didelių mokymosi sunkumų. Žinome, kad bendrąja prasme visiems tiems vaikams yra būdinga tipinė problema ir ji gali būti labai ryški, arba ne itin. Visi „atspalviai“ spektre tarp labai didelių sutrikimų ir visai nedidelių – taip pat autizmo spektro sutrikimai. Vaikams autistams būdingi visą gyvenimą trunkantys kokybiniai socialinio bendravimo, elgesio ir komunikacijos sutrikimai.

Būdingiausi autistiškų mokinių elgesio bruožai

Motorika Pasižymi keistais stereotipiniais judesiais, kuriuos nuolat kartoja arba gali sėdėti ištisas valandas vienoje vietoje ir žaislu daryti tą patį veiksmą. Atlieka save stimuliuojančius kūno, ypač rankų, judesius. Jiems būdingi rankų judesiai prieš šviesą, rankų trynimas, mostai, ausų ir plaukų tampymas, vaikščiojimas ant pirštų.

Komunikacija Gebantys kalbėti autistiški vaikai dažnai turi echolaliją ir negali dalyvauti socialiniuose pokalbiuose. Jie dažnai kalba apie tą patį ir nesupranta, kad tai klausytis kitam žmogui jau atsibodo. Autistai, kurie supranta kalbą, ją supranta kitaip – tiesmukai; nesupranta abstrakčių žodžių, gestų, mimikų, kuriuos mes dažnai naudojame kasdienėje kalboje. Jie nežino, kada pradėti ar baigti pokalbį, ypač kai kitam nuobodu; jiems sunkoka vartoti jungtukus, įvardžius; nežino, kokiu atstumu stovėti šalia pašnekovo, kaip moduliuoti balsą.

Bendravimas Trūksta bendravimo įgūdžių, užsidarę, nenori bendrauti, nesišypso, nenori būti liečiami, neina prie artimųjų, nepalaiko akių kontakto, negeba užjausti kitų, nesupranta veido išraiškos, kūno kalbos ir kt. Šiuo metu mokinius autistus būtinųjų žmogaus gyvenime įgūdžių stengiamasi mokyti ne tik klasėje, bet ir natūralioje aplinkoje, nes pagrindinis tikslas – paruošti juos savarankiškam gyvenimui. Norėdamas efektyviau mokyti autistus mokytojas privalo struktūruoti užsiėmimus. Struktūruotas mokymas – mokytojų pastangos sukurti tokias mokymo strategijas, kurios leistų vaikui saugiai jaustis. Kiekvienoje klasėje ir kiekvienam vaikui reikalingas skirtingas struktūros lygis, kuris vaikui savarankiškėjant mažėja. Struktūruotas mokymas padeda nustatyti ir palaikyti mokymosi tvarką, tuo pagerindamas patį mokymąsi.

Norėdami pasiekti kuo efektyvesnių mokymo rezultatų mokytojai turi stengtis, kad mokiniai suprastų, kur, kada ir ko iš jų norima, o tai pasiekti padeda trys pagrindiniai struktūravimo komponentai:

Fizinės aplinkos paruošimas gali padidinti mokinio gebėjimą dirbti savarankiškai bei laikytis taisyklių. Dauguma vaikų autistų turi organizacinių sunkumų (nežino, kur ta vieta, kur reikia nueiti ir kaip ją pasiekti); dažnai nesupranta nurodymų ir taisyklių. Visa tai suponuoja aplinkos struktūravimo būtinybę, kad vaikai galėtų greičiau susigaudyti ir stiprinti savarankiškumo įgūdžius. Struktūruojant aplinką būtina išskirti keturias vietas:

1) vieta, kur yra vaiko darbotvarkė;

2) darbo vieta, kur sėdi mokinys vienas;

3) valgymui skirta vieta;

4) vieta laisvalaikiui.

 

Vaiko veiklos vietos gali būti pažymėtos tam tikra spalva. Struktūruota aplinka suteikia vaikui vizualias gaires, nes autistiškų vaikų dėmesį labai blaško aplinkiniai daiktai. Specialios vietos, skirtos mokytis ir užduotims atlikti, aiškiai pažymėtos ribos, lengvai pasiekiamos medžiagos ir priemonės palengvina mokinių orientaciją, kur jie turėtų būti tam tikru metu ir iš kur paimti medžiagas darbui. Toks aplinkos pritaikymas suteikia vaikui saugumo ir pasitikėjimo.

Tvarkaraščių naudojimas. Jie padeda vaikams organizuoti savo dienos ar savaitės įvykius, tuo mažindami jų nerimą. Pastovūs ir aiškūs tvarkaraščiai palengvina darbą klasėje ir sutaupo daugiau laiko tikram mokymui vietoje nuolatinio perorganizavimo ir planavimo pamokų metu. Tvarkaraščiai taupo laiką, formuoja savarankiškumo įgūdžius, kurie bus itin naudingi jų gyvenime.

Mokymo metodai. Bihevioristinė terapija efektyvi gerinant autistiškų žmonių elgesį. Šiandien yra kelios skirtingos bihevioristinių metodų sistemos: operantų, kognityvinė ir socialinio mokymo. Operantų metodo pagrindas – tiesioginis mokymo teorijos principų taikymas. Šio metodo tikslas – skatinti ir programuoti teigiamą elgesį, tuo pačiu slopinant nepageidaujamą elgesį. Šis metodas efektyvus ugdant autistiškų vaikų komunikacijos ir socialinius įgūdžius, duodančius gerų rezultatų mažinant vaikų agresiją ir autoagresiją. Dirbant pagal kognityvinį metodą didelis dėmesys skiriamas išoriškai nepastebimam elgesiui: sergančiųjų mintims ir idėjoms. Šis metodas padeda sužinoti, kiek autistas gali suprasti aplinką ir jos reikalavimus, ir palengvinti jam tai padaryti. Socialinio mokymo metodas apima elgesį socialiniame kontekste, jo pritaikymą asmenybės poreikiams. Svarbu, kad tokie vaikai bent dalį dienos praleistų kartu su bendraamžiais be sutrikimų. Tai sudaro galimybes mokytis iš jų tinkamo elgesio pavyzdžių ir juos perimti. Taikant įvairius metodus svarbiausia atsižvelgti į tai, ar pasirinkti metodai veiksmingi ir neatneš žalos vaikui. Didžiausia visų taikomų metodų nauda ir svarba – padėti vaikui tapti kiek įmanoma savarankiškesniam, mažinti nerimą, įtampą, elgesio sutrikimus, suteikti kasdieniam gyvenimui džiaugsmo ir prasmės. Autizmo spektro sutrikimas su vaiku yra visada: 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Darbas su tokiu žmogumi visada skirsis. Tai nėra neįmanomi iššūkiai, bet reikalingi kitokie sprendimai.

Kaip galime padėti (pagal V. East, L. Evans, 2008):

• suskirstykite klasės erdvę – skirtingoms užduotims numatykite atskiras vietas ir skirtingai pažymėkite;

• paskirkite vietą individualiam darbui – pripažinkite vaiko poreikį turėti asmeninės erdvės;

• turėkite vaizdinį tvarkaraštį ir užduočių sąrašus;

• vienu metu lavinkite tik vieną įgūdį;

• pasitikėkite savimi ir turėkite kantrybės – būkite ramūs ir lankstūs;

• visuomet kreipkitės į šiuos vaikus vardu – jie gali nesuprasti, kad sąvoka „visi“ apima ir juos;

• apdovanodami vaiką už tinkamą elgesį ir skatindami sąveiką su kitais leiskite jam užsiimti mėgstama veikla – net jei ji yra tapusi įkyriu įpročiu;

• mokykite suprasti kitų žmonių elgesį, emocijas, kūno kalbą;

• nelaukite akių kontakto ir niekuomet nepasukite į save vaiko veido norėdami, kad jis į jus pasižiūrėtų;

• žodinius nurodymus pateikite trumpai ir paprastai;

• mokydami socialinių įgūdžių ir bendravimo, remkitės pasakojimais, konkrečiais pavyzdžiais;

• mokykite suprasti sąmojį, žodžių žaismą ir metaforas;

• reikškite nepasitenkinimą netinkamu vaiko elgesiu, o ne pačiu vaiku;

• aiškiai apibrėžkite pageidaujamo elgesio ribas;

• iš anksto parenkite vaiką būsimiems pokyčiams;

• sukurkite darbo poromis sistemą;

• maksimaliai panaudokite kompiuterius;

• puoselėkite didelius lūkesčius;

• nuolat kalbėkite su tėvais.


 

Mūsų mokyklos video kanalas