Be nerimo pradėkime naujus mokslo metus

Vėl rugsėjis sugražino vaikus į mokyklas, tad karu padėkime jiems adaptuotis. Visai nesvarbu ar tai pirmieji mokslo metai, ar jau kelinti, vėl viskas tarsi iš naujo, viskas tarsi nuo pradžių. Naujus mokslo metus pristatykime vaikams kaip naują baltą popieriaus lapą, naujas galimybes, naujas žinias ir patirtis. Vaikams nereikia priminti buvusių jų nesėkmių, jie ir patys puikiai prisimena. Nereikia jų lyginti su kitais. Geriau kalbėkime su jais apie pažangą, kurią jie padarė per vienerius metus. Kartokime savo vaikams, kad tikime jų pažanga ir ateinančiais mokslo metais. Jeigu įprasime džiaugtis mažyčiais vaikų asmeniniais pasiekimais, jie tai pajaus ir prisipildys pasitikėjimu savimi.

Ypatingai pirmaisiais adaptacijos mėnesiais mokykloje svarbu rasti kuo daugiau laiko pabendrauti su savo vaikais. Sudarykime nevaržomą galimybę vaikams pasidalinti savo emocijomis bei patirtimi  mokykloje. Tik nuoširdūs pokalbiai ir pasidalinimas savo asmenine patirtimi, prisiminimais iš vaikystės padeda vaikams normalizuoti savo savijautą.

Pasistenkime akcentuoti pozityvius dalykus apie mokyklą. Kalbėdami su vaikais atkreipkime dėmesį į dalykus, kurie jų laukia mokykloje. Tai juk ne tik naujos žinios, bet ir pasiilgti draugai, mėgstami mokytojai, kitokios pamokos, įdomios patirtys būreliuose, dar nepatirtos edukacinės ar sporto išvykos, ekskursijos, daugybė kitų renginių ir nuotykių.

Tad drauge su vaiku aptarkime naują dienotvarkę, kartu suplanuokime, kada vaikas eis miegoti, kada jis kelsis, prausis, mankštinsis, valgys ir pan,? Kokiu laiku atliks savo pareigas (lovos klojimas, kambario tvarkymas, pagalba tėvams buityje ir pan.)? Kada vaikas ruoš namų darbus, o kada jis ilsėsis? Kada vyks jo edukacinė veikla (knygų skaitymas, sportas, rašymas ar piešimas, spalvinimas ir kt.)? Kada bus laikas skirtas sau ir savo maloniai veiklai (įvairiems stalo ar lauko žaidimams, bendravimui su draugais ir pan,)? Kartu sudarykime ne tik naują dienotvarke bet ir taisykles, kurių visi laikysimės.

Nepamirškime svajoti, mylėti, ieškoti, nebijokime suklysti ir vėl  pradėti iš naujo. Tegul bendras darbas ir pastangos sukuria erdvę pažinimui, ieškojimui ir tikslų įgyvendinimui. Su naujais mokslo metais.

 

Progimnazijos psichologė Laima Radavičienė.


 

Valgymo sutrikimai

Kasdien praleidžiame itin daug laiko naudodamiesi socialiniais tinklais, naršydami internete. Tai atitinkamai veikia ir mūsų pasaulio supratimą, pavyzdžiui, koks yra „gražus“ kūnas, kaip „turi“ atrodyti vyras ar moteris.

Neretai virtualiame pasaulyje sukurti įvaizdžiai yra neįmanomi realybėje. Jie sukuria klaidingą realybės įsivaizdavimą, dėl ko tiek suaugusieji, tiek paaugliai ir vaikai gali susidurti su įvairiais psichologiniais sunkumais, pavyzdžiui, valgymo sutrikimais.

Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus?

Jei pastebėjote, kad Jūsų vaikas ar paauglys, ar kitas artimasis:

• atsisako anksčiau labai mėgtų patiekalų,

• vengia valgyti kartu su šeima ar draugais,

• ženkliai mažina maisto porcijas,

• pradėjo itin daug sportuoti,

• slepia savo kūną po laisvais drabužiais,

vertėtų nedelsiant susirūpinti jo sveikata.

Ankstyva pagalba yra neįkainojama – iš karto pastebėjus vieną ar kelis aukščiau išvardintus elgesio pakitimus, galima išvengti valgymo sutrikimo susiformavimo, kurį įveikti vėliau gali būti labai sunku.

Rūpinkimės savo emocine ir fizine sveikata. Neleiskime virtualiam pasauliui daryti tiesioginę įtaką mūsų ir artimųjų realybėms.

Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt.

Nemokamai su psichologu pasitarti galite „Tėvų linijoje“, tel. nr. 8 800 900 12. 

 

Attachments:
Download this file (Info tėvams.pdf)Info tėvams.pdf[Tėveliams]160 kB

Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje


 

Grįžome iš užsienio

Vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje.  Terminas grįžę iš užsienio vaikai yra apibendrinantis, įprastai vartojamas kalbant apie visus grįžusių iš užsienio šeimų vaikus – ir tuos, kurie gimė Lietuvoje, lankė čia darželį ar mokyklą ir vyresni su šeima išvyko į užsienį, ir tuos, kurie gimė ir augo kitoje valstybėje. Grįžusiems vaikams bent pirmą pusmetį reikia nuolatinės individualios mokytojų pagalbos, šeimos palaikymo ir įvertinimo. Mokyklos pedagogams įvertinus turimus vaiko gebėjimus pasirašomi susitarimai dėl galimybės vaikui papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kitų dalykų. Mūsų progimnazijoje skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir logopedo pagalba.

Viena esminių sėkmingos kalbinės – lietuvių kalbos vartojimo, mokėjimo, mokymosi – integracijos sąlygų yra tėvai ir mokytojai.

Tėvų pagalba vaikams yra pirmasis veiksnys. Vaikai, klausiami, kas padėjo įveikti sunkumus Lietuvoje, dažniausiai įvardija šeimą. Tą pabrėžia ir mokytojai, dirbantys su grįžusiais mokiniais. Antrasis pagrindinis veiksnys yra individualus mokytojų darbas tiek mokant pačios lietuvių kalbos, tiek plečiant mokomojo dalyko žodyno išteklius. Mokytojas gali padėti, bet atsakomybė dėl vaiko spartaus kalbinių gebėjimų iš(si)ugdymo tenka šeimai.

Vaikams sunkūs lietuvių kalbos tarties, rašybos, kalbos supratimo dalykai, kurių jie mokosi per visas pamokas. Tai, ko vaikas nesupranta, jam yra neaišku, veikia ne tik jo pasitikėjimą savimi, bet ir mokymosi motyvaciją, na ir, žinoma, rezultatus. Mokytojai taip pat mato problemas, su kuriomis susiduria grįžę vaikai, jie pabrėžia kultūrinius skirtumus (pavyzdžiui, asmenų tujūs skyrimas), naujus reikalavimus ir pan. Kaip problema įvardijamas ir skurdus mokinių žodynas, suprantama, kad prastai mokant lietuvių kalbą sunku suprasti atskirus žodžius, derinti žodžių galūnes, taisyklingai kirčiuoti, vaikams sunku išmokti dvibalsių, minkštumo ženklo rašybą, tarti priebalsius š, ž, č.

Mokiniams lengviau suprantama paprasta buitinė lietuvių kalba, kuria, matyt, jie su tėvais namie ir kalba. Kaip sunkiausius dalykus, besimokant lietuvių kalbos, mokytojai nurodo gramatikos, jos taisyklių, mokymą, taip pat teksto suvokimo užduotis, žodyno, tarties mokymąsi.

 Ką galėtume patarti tėvams, ketinantiems su vaikais sugrįžti į Lietuvą?

Pirmiausia, dar gyvenant užsienyje svarbu ne tik kalbėti lietuviškai namie, bet ir lavinti visas kitas kalbinės veiklos sritis: skaitymą, klausymą ir rašymą. Reikėtų vaikus išmokyti lietuviškai skaityti, rašyti, klausyti lietuviškų įrašų, lietuviškai įgarsintų laidų ir filmų. Didžiausią dėmesį verta skirti lietuviškų žodžių išteklių gausinimui (kad žmogus suprastų tekstą, jis turi suprasti 98 proc. jo žodžių).

 

Pagal lietuvių kalbos instituto publikacijas

 

                                                      Parengė D.Račkauskienė


 

MATEMATIKOS MOKYMOSI SUTRIKIMAI

Būdingi sunkumai:

  1. pagrindinių matematinių įgūdžių sunkumai(daiktų skaičiavimo, aritmetinių veiksmų atlikimo žodžiu (mintinio skaičiavimo) bei raštu ir jų užrašymo, daugybos lentelės įsiminimo sunkumai);
  2. matematinių terminų (sąvokų) pavadinimo ir suvokimo, žodžiu pateiktų užduočių užrašymo skaičiais sunkumai;
  3. skaitmenų, matematinių ženklų, skaičių, simbolių suvokimo, skaičių užrašymo sunkumai;
  4. faktų, veiksmų sekos ir sprendimo būdų, reikalingų atlikti matematikos užduotį, atsiminimo sunkumai;
  5. tekstinių uždavinių sprendimo sunkumai.

 

Sutrikimo raiška pagal amžių

Mokyklinio amžiaus vaikai:

 Klysta atlikdami aritmetinius veiksmus (sudėtį, atimtį, daugybą, dalybą).

Sunkiai įgyja matematinių problemų sprendimo įgūdžių. Silpna ilgalaikė atmintis (greitai užmiršta išmoktus sprendimus).

Skurdus, netikslus matematinis žodynas. Sunkiai įsisavina matavimų sistemą.

Vengia strateginių žaidimų.

Paaugliai ir suaugusieji:

Sunkiai įvertina išlaidas, supranta sąskaitas, planuoja biudžetą.

Nesuranda skirtingų sprendimų vienai problemai.

 

Kaip padėti? Patarimai tėvams

Atkreipkite vaikų dėmesį į formas ir matematinius modelius realiame gyvenime.

*Dažnai paklauskite vaiko, ko jis mokosi matematikos pamokose.

 * Kai padedate ruošti namų darbus, paprašykite vaiko paaiškinti, kokiu būdu jis atliks  užduotį, kaip apskaičiavo, gavo atsakymą.

* Leiskite vaikui žaisti matematinius kompiuterinius žaidimus.

* Žaiskite stalo žaidimus, kuriuose reikia atlikti skaičiavimus.

*Skatinkite vaiką skaičiuoti, sekti laiką (valandas, dienas, savaites) iki ypatingo įvykio, šventės ar atostogų.

* Komentuokite ingredientų normas gamindami maistą pagal receptus. v Rinkdamiesi prekes parduotuvėje, paprašykite vaiko suskaičiuoti išlaidas.

* Skatinkite vaiką sekti arba fiksuoti mėgstamos sporto komandos rezultatus.

* Pastebėkite ir palyginkite daiktus, kuris didžiausias, aukščiausias, ilgiausias, sunkiausias, šilčiausias, brangiausias ir pan.

* Namuose naudokite įvairius matavimo įrankius ir prietaisus: liniuotę, metrą, termometrą, svarstykles, mechaninį laikrodį ir panašiai.

 

Pagal:

* Informacijos šaltiniai: Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas (2011 m. liepos 13 d ISAK Nr. V-1265/V-685/A1-317)

* Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos medžiagą.

Parengė: specialioji pedagogė Daiva Kaktavičiūtė.


 

Mūsų mokyklos video kanalas