Kaip galite padėti vaikui?

Atsakomybė– tai vaikui įskiepyta vertybių sistema: tai, kaip jis žiūri į gyvenimą ir aplinkinius žmones, tai, kaip jis suvokia savo laisvę, teises ir pareigas. Yra vaikų, kurie gali būti labai pareigingi namuose ir mokykloje: jie visuomet susitvarko savo kambarį, atlieka jiems paskirtus namų ruošos darbus ir puikiai mokosi, tačiau jie nesugeba priimti atsakingų sprendimų, nes tariama jų atsakomybė tėra aplinkinių primestos normos. Tokie vaikai nuo mažens pripratę daryti tai, ko iš jų prašoma, tačiau atėjus laikui priimti savarankišką sprendimą, jie sustoja kryžkelėje, ir negali apsispręsti, kuriuo keliu pasukti, nes jų gebėjimas spręsti ir rinktis pagal vertybes nėra pakankamai išugdytas. Šis pavyzdys puikiai atskleidžia, kad atsakomybės jausmo neįmanoma primesti. Jį reikia ugdyti, rodant tinkamą pavyzdį arba kitaip tariant, pavyzdžiais skiepijant vertybes. Atsakomybės ugdymas prasideda ne nuo vaiko, o nuo tėvų požiūrio ir nuostatų.

Kaip vaikai išmoksta atsakingo elgesio?

 Yra trys pagrindiniai būdai, kaip vaikai to išmoksta.

Įgimtas „geras“ elgesys Su šiais vaikais tėvai paprastai turi mažai rūpesčių. Jiems nereikia kelis kartus priminti to, ką jie turi padaryti.

„Nuostatos“ vaikai

Šiems vaikams iš pradžių reikia suprasti, kodėl jie turi atlikti tam tikrus darbus. Kai jie supranta konkretaus veiksmo priežastis ir pasekmes, tuomet vykdo tai, ko iš jų prašo suaugusieji. Keičiant šių vaikų elgesį labai svarbu su jais kalbėti ir skiepyti arba keisti jų nuostatas. Šiems vaikams reikia suteikti įvairią informaciją, leisti pasižiūrėti į viską iš skirtingų požiūrio taškų, nurodyti logines pasekmes. Kai susiformuoja atitinkamą nuostatą, paprastai taip ir elgiasi, pvz., jei supranta, kodėl reikia ruošti namų darbus, jie jos ir ruošia. „Elgesio“ vaikai

Šių vaikų neveikia jokie paaiškinimai, įtikinėjimai, įrodinėjimai, kaltinimai ar pan. Jiems galima šimtą kartų aiškinti, kodėl reikia sutvarkyti kambarį arba atlikti namų darbus, bet jie vis tiek to nedarys. Nuostatas jie susidaro tik tuomet, kai tam tikras elgesys tampa jų įpročiu. Atsakomybės juos galima išmokyti ne keičiant jų nuostatas, o leidžiant jiems patirti pasekmes. Tai, ką daro tėvai, yra daug svarbiau nei tai, ką jie sako. Kuo dažniau vaikas priverstas elgtis tam tikru būdu (patinka jam tai ar nepatinka), tuo greičiau jis įgis atitinkamą nuostatą. „Elgesio“ vaikai neturi daug vidinės kontrolės, o jų savireguliacijos įgūdžiai yra gana prasti. Siekdami išmokyti vaiką savidrausmės ir atsakomybės tėvai gali pasinaudoti šiais patarimais:

Aiškių taisyklių ir pasekmių nustatymas:

Aiškiai pasakykite vaikui, ko iš jo tikitės. Taip pat pasakykite, kas atsitiks, jei jis įvykdys tai, ko prašote ir kas atitiks, jei jis atsisakys tai atlikti. Pasekmės turi būti konkrečios ir realiai įgyvendinamos. Geriausia jei jos bus tuojau pat po tam tikro vaiko elgesio pasirinkimo (ne po pusės metų).

Supažindinti vaikus su taisyklėmis ir pasekmėmis dar prieš taisyklių sulaužymą:

Tokiu būdu vaikas mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir netenka iliuzijos, kad už jo elgesį atsakingi kiti žmonės.

Pagal: psichologės Ingos Jankauskienės medžiagą

Parengė specialioji pedagogė Raimonda Stanienė

1. Patraukite vaiko dėmesį (žiūrėkite į jį/ją ir ištarkite jos/jo vardą);

2. Vaikui konkrečiai pasakykite, ką jis/ji gerai padarė. Pavyzdžiui, džiaugiuosi, kad padėjai man suplauti indus, paserviruoti stalą, surūšiuoti skalbinius ir t.t.;

3.  Iš karto pagirkite už teigiamą elgesį. Taip vaikas supras už ką yra giriamas;

4. Pagirkite kai vaikas pasielgė taip, kaip buvo prašomas;

5. Girkite besąlygiškai (nepriminkite vaikui ankstesnio jo blogo elgesio);

6. Būkite nuoširdus ir visuomet sakykite tai, ką iš tikrųjų galvojate. Vaikai jaučia kai jūs perdedate.

7. Gerą poveikį gali turėti pagyrimo ir atlygio derinys. Atlygis naudojamas taip pat kaip ir gyrimas.

8. Atlygis gali būti nematerialus: plojimai, apkabinimas, bučinys, pasakos skaitymas ar kita vaikui patinka.

9. Galite sugalvoti vaikams paskatinimo sistemą. Pavyzdžiui, už tinkamą elgesį, tu gauni vieną lipduką. Surinkus dešimt šypsenėlių, liuksų, pliusiukų vaikas gauna atlygį: materialų ar nematerialų;

10. Svarbu - lako tarpas tarp tinkamo vaiko poelgio ir atlygio neturi būti ilgas. Atsižvelkite į vaiko amžių!;

Pagal:  ,,UGDYKIME KARTU“

Parengė specialioji pedagogė Daiva Kaktavičiūtė

Nuotolinis ugdymas sudarė galimybes mokiniams įgyti naujų kompetencijų arba tobulinti turimas: ne tik skaitmeninio raštingumo, bet ir planavimo, savarankiškumo įgūdžius. Šių įgūdžių turėjimas, savo ruožtu, siejosi su didesne mokymosi sėkme.

Rekomendacijos tėvams:

1.Pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą lauke – ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vaikai turi užsiimti aktyvia fizine veikla ar vaikščioti / žaisti / aktyviai leisti laiką gryname ore; mažiausiai pusę valandos vaikai turi būti dienos šviesoje lauke. Mokymosi metu daryti pertraukas, kurių metu vaikai atliktų fizinius pratimus. Net jeigu namuose mažai vietos, tinka ant durų ar sienos pakabinamas mažas krepšys, minkštų kamuoliukų arba popieriaus gniūžčių mėtymui; pripučiami kamuoliai sportavimui ar sėdėjimui; sukamoji (sportavimo) lėkštė pratimams liemeniui, nugarai; nedideli svarmenys; stalo teniso raketė su kamuoliuku; kitos priemonės pirštų ir riešų mankštai.

2. Pastovų miego režimą ir pakankamą miego trukmę – labai svarbu, kad vaikai eitų miegoti ir keltųsi pastoviu laiku, ir kad miego trukmė būtų ne mažesnė kaip 10 val. pradinukams iki 10 metų amžiaus, ir ne mažesnė kaip 9 val. 11-12 metų mokiniams bei paaugliams. Vaiko miegamajame kambaryje ar poilsio zonoje neturi būti jokio veikiančio ekraną turinčio IT prietaiso ir kad prietaisai (ypač išmanieji telefonai), kurių pagalba jungiamasi prie interneto, vaikui ar paaugliui einant miegoti būtų jam nepasiekiami (laikomi kitame kambaryje, virtuvėje, koridoriuje).

3. Vaikų sveikatos stiprinimą ir regėjimo sutrikimų, galvos skausmų, nuovargio bei viršsvorio prevenciją – kalbėkitės su vaikais apie sveikos gyvensenos principus, apie tai, kas padeda jaustis ir išlikti žvaliems ir sveikiems. Pertraukų metu skatinkite vėdinti patalpą, o ne užkandžiauti. Antroje dienos pusėje venkite daug angliavandenių turinčių patiekalų. Atlikite su vaikais pratimus sprandui, nugarai, akims. Jeigu tenka ilgiau žiūrėti į ekranus, skatinkite dažnai mirkčioti, naudokite dirbtines ašaras, nustatykite vaizduoklį akių lygyje, kas 20 min skatinkite atitraukti žvilgsnį nuo ekrano ir 20 sekundžių žiūrėti į objektą esantį už 6 metrų. Efektyviai leiskite laiką su vaikais: žaiskite stalo ar judrius žaidimus, skaitykite, išeikite pasivaikščioti.

4. Jūsų pačių gerą emocinę bei fizinę savijautą, streso bei krizinių situacijų valdymą – būtinai turite pasirūpinti savo sveikata ir savijauta. Neretai vaiko emocinės problemos ir ypač netinkamas elgesys tik signalizuoja apie bendrą įtampą namuose arba yra jūsų pačių patiriamos įtampos atspindys. Be to, esate pagrindiniai ir patys svarbiausi elgesio ir sveikos gyvensenos pavyzdžiai savo vaikams. Todėl būtina jums, vaiko tėvams ar globėjams, pasirūpinti tinkamu miego režimu, pakankamu fiziniu aktyvumu, riboti ekranų laiką laisvalaikio veikloms. Jeigu turite didelių rūpesčių, patiriate emocinių sukrėtimų, būtinai pasitelkite jums artimų žmonių arba specialistų pagalbą. Kreipkitės į mokyklos psichologą, specialųjį ar socialinį pedagogą, socialinį darbuotoją; skambinkite pagalbos telefonais į Tėvų liniją. Jeigu vaikas turi mokymosi sunkumų, jam reikalinga pagalba mokantis, būtinai kreipkitės į mokyklos specialistus arba administraciją, kad tokia pagalba jums būtų užtikrinta.

5. Mokymuisi palankią aplinką – padėkite, o svarbiausia, netrukdykite vaikams mokytis ir mokytojui mokyti. Gerbkite mokytojo teisę į darbo bei poilsio laiką ir pasirinkimą mokyti tam tikru būdu pagal turimas galimybes, drauge aptarkite galimus sunkumų sprendimo būdus, geranoriškai bendradarbiaukite su mokytoju ugdant vaiką. Pasinaudokite proga įsigilinti į individualią savo vaiko mokymosi specifiką, skatinkite jo savarankiškumą ir atsakomybę. Pasitarkite su vaiko mokytojais arba švietimo pagalbos specialistais, kaip veiksmingiausiai galite padėti savo vaikui mokytis, kaip ugdyti jo savarankiškumą, planavimo gebėjimus, mokymosi įgūdžius. Su vaiku sudarykite aiškią dienotvarkę ir padėkite jos laikytis.

6. Gerą emocinę savijautą ir bendravimą – nuolat domėkitės vaikų emocine būsena, atkreipkite dėmesį į pasikeitusį elgesį ar užsisklendimą. Kalbėkitės su vaiku mažiausiai 10-15 min per dieną. Prieš miegą išjunkite visus namie esančius prietaisus su ekranais ir tiesiog pasikalbėkite su vaikais, pasidalinkite dienos įspūdžiais (ypač džiugiais) ir aptarkite kitos dienos planus. Kartu paskaitykite – pasirinktinai – pasakas, anekdotus, eilėraščius, trumpus apsakymus. Karantino laikotarpiu laikantis saugumo reikalavimų ir nustatytų ribojimų, sudarykite sąlygas vaikams bendrauti su bendraamžiais. Padėkite organizuoti nuotolinius susitikimus, vakarėlius ar pokalbius su draugais bei artimaisiais.

7. Laiko ribojimą prie ekranus turinčių prietaisų, ypač turinčių galimybę jungtis internetu, – pradinio mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama ne daugiau kaip dvi valandos prie ekranų per dieną; paaugliams rekomenduojama naudotis ekranais (ir internetu) ne daugiau kaip keturias valandas per dieną, įskaitant mokymąsi bei laisvalaikio pramogas. Svarbu, kad namuose nebūtų jungiamas TV kaip fonas, kad vaikai ir kiti šeimos nariai nesinaudotų ekranais valgymo metu. Laikas prie ekranų ypač turi būti ribojamas mokymosi sunkumų, savireguliacijos ir dėmesio problemų turintiems vaikams. Pasitelkite programėles, leidžiančias apriboti interneto naudojimą. Padėkite vaikui susiplanuoti, kaip veiksmingai išnaudoti laiką, kuris jiems skiriamas prisijungimui internete arba buvimui prie ekrano. Drauge su vaiku pasidomėkite saugiu internetu.

Parengta pagal  „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ rekomendacijas.

                Parengė mokyklos vyr. socialinė pedagogė Magdelena Želvienė

(6 METŲ IR VYRESNI)

Šio amžiaus vaikai – šnekučiai, net pokalbio temą ir momentą mėgsta pasirinkti patys. Vakare pasakoja, kas jiems nutiko dieną ir ką veiks rytoj arba savaitgalį su draugais per vieno jų gimtadienį arba mokykloje. Vaikai dabar nori pažinti tolimas vietas, domisi išgalvotais personažais ar situacijomis. Tačiau mėgsta ir pasakojimus apie šeimą, nes taip gali geriau suprasti savo kasdienį gyvenimą. Šiuo metu fantazija ir tikrovė – greta. Vaikai jaučia baimingą susidomėjimą sudėtingomis ir netikėtomis aplinkybėmis ir tuo, kas neįtikima. Mokykloje pradėdami mokytis skaityti ir rašyti vaikai jaučia įtampą, todėl nori perskaityti ar parašyti kuo greičiau ir geriau. O kai išmoksta atpažinti visas raides ir patys bando skaityti, juos apima džiaugsmas. Jie ima suprasti, iš ko susideda pasakojimas: istorija prasideda, paskui ji plėtojama – o tai jaudina ir žavi, galop ateina pabaiga – laiminga arba liūdna.

• Klausykitės jums skaitančio vaiko įdėmiai ir ramiai. Pagirkite jį už pastangas ir išreikškite susižavėjimą.

• Paskaitykite vaikui, paskui paprašykite, kad jis paskaitytų jums. Dar neatsisakykite įpročio skaityti vakarais – jūs galite skaityti vieną puslapį, o vaikas – kitą.

• Papildykite informaciją, vaiko gautą iš jį sudominusių dokumentinių filmų, kuriuos drauge žiūrėjote per televiziją, žiniomis iš knygų. Ieškokite jų kartu. Vaikas pamažu supras, kad iš knygų galima daugiau sužinoti ir bet kada jomis pasinaudoti.

• Paraginkite, kad vaikas parsineštų namo knygų iš mokyklos bibliotekos, ir kartu jas skaitykite.

• Niekada nereikalaukite, kad vaikas skaitytų greitai ir kad aiškiai tartų garsus. Neklausinėkite, kokia pagrindinė ir šalutinė kūrinio idėja. Įsidėmėkite: jeigu namie turėsite knygų, jas skaitysite, kalbėsite su vaiku, tai ugdysite vaiko gebėjimą mokytis. Namie nereikia naudotis mokykliniais metodais. Tegul skaityti ir rašyti jums abiem būna malonu. Taip išvengsite prievartos.

• Paprašykite vaiko pasikalbėti apie knygas, kurias perskaitė pats. Rodykite susidomėjimą klausinėdami, kad jis galėtų išreikšti savo mintis, emocijas ir pasakytų, kas jam patinka.

• Aptarkite su vaiku kartu žiūrėtas televizijos laideles,  susiedami jas su knygų pasakojimais.

• Paprašykite, kad vaikas jums pasakotų savas istorijas ir užrašykite jas.

• Rašykite vaikui trumpus laiškelius, primindami dienos reikalus, pvz.: „Šį vakarą mudu su tėte eisime į kiną. Neužmiršk išsivalyti dantukų ir susidėti į kuprinę rytojaus knygas. Tave mylinti mama.“ Šitaip padėsite jam geriau suprasti rašymo tikslus.

• Paprašykite, kad vaikas rašytų įvairius kasdienius raštelius: kartu su juo sudarykite pirkinių sąrašą, padarykite gimtadienio svečių korteles, prisekite žinutes vyresniems broliams ar seserims arba atmintines, ką reikia padaryti. Tikriausiai jo rašyba nebus labai gera, šio amžiaus vaikas rašo žodžius taip, kaip girdi, tačiau nekreipkite į tai dėmesio. Progai pasitaikius, parodykite jam, kaip rašyti taisyklingai, ir niekada nereikškite nepasitenkinimo.

• Papasakokite vaikams nutikimų iš savo vaikystės arba iš tų laikų, kai buvo maži jų seneliai, pasiūlykite tai užrašyti, pagaminti knygas ir papildyti jomis namų biblioteką ar kam nors padovanoti per giminės šventes.

• Stenkitės, kad vaiką džiugintų visa su rašymu susijusi aplinka.

• Prenumeruokite vaikui žurnalą arba užrašykite jį į interneto svetainę - kai kurios svetainės skiria vietos vaikams, kad jie skaitytų ir susirašinėtų su kitais panašaus amžiaus vaikais.

• Drauge susiraskite CD-RM arba paskaitykite internete apie tai, kas vaiką domina. Kai kuriose interneto svetainėse rasite užduočių, kurios įtvirtins jo skaitymo ir rašymo įgūdžius. Neužmirškite, kad šiomis priemonėmis galite pasinaudoti ir viešosiose bibliotekose.

 Parengta  pagal http://www.skaitymometai.lt/

Parengė specialiosios pedagogės Daiva Kaktavičiūtė, Raimonda Stanienė