ŠILTI SANTYKIAI TARP TĖVŲ IR VAIKŲ

Kaip ir mes, vaikai praranda motyvaciją bandyti, kai jaučiasi išsigandę. Jie gali įsižeisti, jaustis sunerimę ar prislėgti. Kaip ir mes, vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Tai ir yra šiluma. Šiluma reiškia fizinį ir psichinį saugumą. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų auklėjimo tikslus.

Kokiu būdu tėvai suteikia emocinę šilumą savo vaikams? Tą jie daro:

  • parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
  • paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
  • išklausydami vaikus;
  • pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
  • žaisdami su vaikais;
  • juokdamiesi kartu su vaikais;
  • palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
  • padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo;
  • pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
  • pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
  • parodydami, kad jie pasitiki jais;
  • linksmindamiesi kartu su jais;
  • apkabindami juos;
  • pasakydami: „Aš tave myliu.“

Emocinė šiluma yra absoliučiai būtina kuriant stiprius, sveikus tėvų ir vaiko santykius. Šilumą būtina teikti vaikui nuolat. Tačiau vien jos nepakanka, būtina nustatyti elgesio ribas.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

  • rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
  • paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
  • įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
  • paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
  • padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę mokytis;
  • mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
  • dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
  • būdami teisingi ir lankstūs;
  • kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
  • paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip gali su tuo susitvarkyti;
  • suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus;
  • vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Parengta pagal „Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovo“ rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė


 

MAMA – TĖTI, PAŽAISKIME!

Artėja mokinių vasaros atostogos, kai tėvai turės galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Norėčiau duoti keletą patarimų, kad buvimas kartu būtų ne tik smagus, bet ir naudingas. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint...

Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Taip pat galite paprašyti įvardinti vieną iš pateiktų žodžių, kuris nesirimuoja, pvz.: „pūkas“, „rūkas“, „ropė“.

Pabandykite patys kurti vieni kitiems mįsles. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Auga darže, apvalus, gelsvas, turi čežantį apvalkalą, kas bando jį nulupti – apsiverkia. Kas?“

Su kamuoliu galima žaisti žaidimą  „Sakyk priešingai“ . Metant kamuolį sakomas žodis, jį pagavęs sugalvoja priešingą: aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras... Arba palyginti savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala. Lavinamas  vaiko žodynas, mąstymas, įžvalgumas.

Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t.y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku labai naudinga skaičiuoti, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės.

Puikiai tinka ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių vienu nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu (ropė – pėda – dama – mašina – natos ir t.t.)

Svarbiausia – mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla. Taip ir veiksmingų rezultatų pasieksite, ir sustiprinsite tarpusavio ryšius.

Parengė logopedė Daiva Račkauskienė


 

Kaip auga ir bręsta Jūsų vaikas!

Daugiau informacijos rasite prisegtuke.

 

Attachments:
Download this file (Patarimai tėveliams_Lytiskumo ugdymas pradinėse klasėse_2017-12-24 (1).pdf)Patarimai Jūsų vaikui[ ]8521 kB

Patyčios. Ką gali suaugusieji?

Ø  Būti geru, tinkamu pavyzdžiu. Vaikai paprastai elgiasi taip pat, kaip ir jų tėvai. 

Ø  Domėtis vaikų veikla rimtai. Paskatinti, pagirti, palaikyti! Vaikai nori sužinoti savo privalumus, ribas ir galimybes.

Ø   Dažniau sakyti, kad mylite ir mylėsite visada, net ir ištikus nesėkmei. 

Ø   Tikėti ir aiškiai parodyti, kad pats vaikas sugebės įveikti kliūtis. Taip skatinsite vaiko pasitikėjimą savimi, sužadinsite motyvaciją išmokti naujų dalykų.

Ø   Nežeminti, jei pasielgė netinkamai. Tiesiog paaiškinkite, kaip reikėtų daryti. 

Ø  Neišlieti neigiamų emocijų ant vaiko, kuris dėl to visai nekaltas. Nevadinti „nevykėliu“, „tinginiu“ ar pan. Tai žaloja ir mažina pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais. 

Ø   Domėtis mokyklos veikla: programomis, ugdymo priemonėmis, aplinka, mokinių pasiekimais įvairiose srityse (pvz., sporto, meno), renginiais, popamokine veikla. 

Ø   Nevilkinti ir skubiai susisiekti su mokytojais ar su kitais specialistais: specialiaisiais ar socialiniais pedagogais, psichologu, jei vaikui ėmė nebesisekti mokykloje, kyla elgesio problemų. 

Ø   Domėtis, kaip vaikui sekasi bendrauti, kaip sutaria su bendraklasiais ir mokytojais.

Ø  Pasidalyti su mokytojais savo įžvalgomis apie vaiko savijautą mokykloje. Jei jūs žinote ar numanote, kad vaikas mokykloje patiria patyčias, nedelsdami praneškite klasės auklėtojui.

Ø  Dalyvauti bendruose klasės, mokyklos renginiuose. Jie suartina ir suteikia progą geriau pažinti savo vaiką kitoje aplinkoje. 

Ø  Bendrauti. Vaikui skiriamas laikas – didžiausia ir prasmingiausia tėvų dovana.   

 

Parengta pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė


 

Informacija tėvams apie narkotikus

Gerbiamieji tėveliai,

 

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris.

Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai,

kopijuoti savo "dievukus" ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės.

Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui.

Specialistų nuomone, šiandien ypatingai svarbu šviesti, informuoti ir mokyti tėvus, kad jie daugiau žinotų apie pačius narkotikus, jų pavartojimo požymius ir sugebėtų laiku užkirsti tam kelią.

Gerbiami tėveliai, tik mūsų visų suderinti veiksmai šiandien gali apsaugoti mūsų vaikus nuo grėsmingos nelaimės – narkomanijos. Be Jūsų pagalbos šios problemos neišspręs nei mokytojai, nei gydytojai, nei policininkai. Jūsų pareiga šiuo sunkiu laikmečiu - patiems daug žinoti apie narkotikus ir pradėti kalbėtis šiomis temomis su vaikais. Iš Jūsų lūpų sklindanti ta pati informacija apie narkotikų pavojų bus daug veiksmingesnė už daugelį paskaitų. Vaikai supras, kad tėvai myli savo vaikus, bijo juos prarasti, todėl taip jaudinasi ir rūpinasi, kad jie nepatektų į narkomanijos pinkles.

Štai keletas patarimų tėvams, kurie nerimauja dėl savo vaikų:

·         vaikai turi gauti pakankamai žinių apie narkotikų neigiamą poveikį psichinei, socialinei ir ekonominei žmogaus gerovei,

·         informacija apie narkotikus turi būti savalaikė ir suprantama vaikui,

·         vaikui turi būti žinoma visa informacija apie pirmines ir vėlyvąsias narkotikų vartojimo pasekmes,

·         būtina formuoti gyvenimo įgūdžius, galinčius padėti įveikti stresą, keblią situaciją, nesėkmę ir pan., nesigriebiant narkotikų,

·         kalbant su vaiku, atsižvelgti į jo lytį, amžių ir nuostatas.

Ko nereikia daryti, kalbant su vaikais apie narkotikus: vaikus perdėtai gąsdinti; iškreipti faktus ir sutirštinti spalvas, kalbant apie neigiamą narkotikų poveikį organizmui; pakalbėti apie narkotikus daug ir ilgai, bet tik vieną kartą ir užmiršti šią temą; meluoti, nes vieną kartą pamelavus, vaikas niekada ateityje jumis nebetikės. Neužmirškite, kad paaugliai gana gerai informuoti apie narkotikus.

Mokytojai, tėvai ar kiti artimieji, kalbėdami su vaikais apie narkotikų pavojų, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų amžių ir žinoti, kas domina atitinkamo amžiaus vaikus:

·         10-12 metų vaikus domina viskas, kas susiję su narkotikais - jų veikimas, vartojimo būdai, pasekmės. Apie pasekmes šio amžiaus vaikai žino nedaug ir rimtai apie tai negalvoja. Patys narkotikų dar nevartoja, bet galima toksikomanija, t.y. klijų arba lakių medžiagų uostymas. Su narkotikus vartojančiais asmenimis nebendrauja, pažįsta tokių tik vieną kitą. Žinios apie narkotikus padrikos, netikslios, neišsamios, sužinotos iš bendraamžių.

·         12-14 metų vaikus daugiausia domina, kas atsitinka vartojant lengvuosius narkotikus. Marihuana ir kiti kanapių produktai nelaikomi pavojingais narkotikais. Nedaugelis šio amžiaus vaikų yra bandę rūkyti marihuaną iš smalsumo, tačiau jau pažįsta daug narkotikų vartotojų. Apie narkotikus žino žymiai daugiau, šias žinias gauna iš narkotikus vartojančių savo pažįstamų arba iš draugų pasakojimų. Apie šią problemą kalba tik tarp savo draugų, apie pavojų negalvoja.

·         14-16 metų vaikus jau pagal jų požiūrį į narkotikus galima suskirstyti į tris grupes:

o    Vartojantys narkotikus ar tam pritariantys vaikai. Šiems vaikams rūpi, kaip vartojant narkotikus sumažinti riziką susirgti kitomis ligomis, kiek, kaip dažnai ir kokius narkotikus galima vartoti ir netapti nuo jų priklausomu, kaip ir kur gydytis, jeigu panorės mesti narkotikus ir t.t. Narkotikų vartojimas šioje vaikų grupėje, kurioje daug lyderių, laikomas savarankiškumo požymiu.

o    Griežti narkotikų vartojimo priešininkai. Šie vaikai tiki, kad jie patys niekada nevartos narkotikų ir kitiems neleis to daryti. Narkotikų vartojimą laiko silpnumo ir nepilnavertiškumo požymiu.

o    Svyruojantys vaikai. Jie neturi tvirtos nuomonės apie narkotikus. Jeigu su šiais vaikais apie narkotikus nekalbėti, didelė jų dalis, veikiama draugų, gali pradėti vartoti narkotikus.

·         16-18 metų vaikai dar tiksliau susiskirto į grupes: vartojantys arba tam pritariantys, griežti priešininkai ir svyruojantys. Svyruojančių vaikų skaičius labai sumažėja. Visų trijų grupių atstovai apie narkotikus žino gana daug, žinios daug detalesnės ir objektyvesnės, negu jaunesnio amžiaus vaikų.

Kaip suprasti, kad vaikas vartoja narkotikus

Pirmiausia, jeigu jums kilo įtarimas, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus, reikia pamėginti tai išsiaiškinti, remiantis netiesioginiais požymiais.

Apžiūrėkite vaiko kambarį, kuprinę, rūbus. Gal būt, rasite ką nors neįprasto: neaiškių tablečių ar miltelių, aprūkusių folijos gabaliukų, rūkomojo popieriaus, mažyčių šokolado įpakavimo likučių, švirkštų, adatų, apdegusį šaukštą, tuščių buteliukų, kišenėse išbirusių neaiškaus augalo sėklų ar susmulkintos žolės degtukų dėžutėje.

Stebėkite vaiką, ar nepasikeitė jo charakteris, elgesys, santykiai su aplinkiniais:

·         Jeigu vaikas dažnai rūko marihuaną gali kristi į akis sutrikęs miego režimas, nuolatinis nuovargis, apatija, išsiblaškymas, kartais išplėsti vyzdžiai, padidėjęs apetitas, ypač saldumynams, nuo rūbų sklindantis specifinis kvapas.

·         Jeigu vaikas diskotekoje pavartojo Extazy ar kitus amfetaminus, kitą dieną jis gali būti, dirglus, neramus, agresyvus; kartais užeina isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, vaikas be paliovos geria vandenį, daug rūko, kartais dreba rankos.

·         Jeigu jaunas žmogus eksperimentuoja su heroinu (rūko, uosto, leidžiasi į veną), jūs pastebėsite labai pasikeitusį vaiko elgesį, keistą žvilgsnį, dažną mieguistumą, blizgančias akis, po vartojimo labai susiaurėjusias, o kitą dieną labai išsiplėtusius vyzdžius. Tai – pats stipriausias narkotikas, kurio užtenka parūkyti kelis kartus, kad atsirastų priklausomybė.

·         Jeigu vaikas bus pavartojęs LSD ar kito haliucinogeno, gali prasidėti sunkios haliucinacijos, nerišli kalba, juokas ar verksmas, psichopatinis elgesys, panikiškos baimės priepuoliai ir pan.

Žinomi ir kiti, rečiau vartojami narkotikai, kurių vartojimas gali sukelti įvairius šių simptomų derinius.

Visi šie išvardinti požymiai – tik sąlyginiai, kurių buvimas ar nebuvimas negali patvirtinti ar atmesti diagnozės, šie simptomai priklauso nuo suvartoto narkotikų kiekio, vartojimo būdo, preparato grynumo, vaiko amžiaus ir pan.

Tikslesnį atsakymą, ar jūsų vaikas vartojo narkotikų, gali suteikti laboratorinė analizė vienkartiniais testais ar pokalbis su specialistu.

Brangūs tėveliai! Narkomanas šeimoje - didelė nelaimė. Narkomanija - praktiškai neišgydoma liga arba gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Saugokite nuo narkotikų savo vaikus! Kalbėkite su jais apie narkotikus, kontroliuokite juos. Nebūkite abejingi tam, kai jūsų akyse vyksta narkotikų gamyba, platinimas ar prekyba, net jeigu tai neliečia jūsų vaiko.

Parengta pagal  https://lorna.lt/informacija-tevams-apie-narkotikus

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 


 
Mūsų mokyklos video kanalas