Kaip ir mes, vaikai praranda motyvaciją bandyti, kai jaučiasi išsigandę. Jie gali įsižeisti, jaustis sunerimę ar prislėgti. Kaip ir mes, vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Tai ir yra šiluma. Šiluma reiškia fizinį ir psichinį saugumą. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų auklėjimo tikslus.

Kokiu būdu tėvai suteikia emocinę šilumą savo vaikams? Tą jie daro:

• parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
• paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
• išklausydami vaikus;
• pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
• žaisdami su vaikais;
• juokdamiesi kartu su vaikais;
• palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
• padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo;
• pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
• pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
• parodydami, kad jie pasitiki jais;
• linksmindamiesi kartu su jais;
• apkabindami juos;
• pasakydami: „Aš tave myliu.“

Emocinė šiluma yra absoliučiai būtina kuriant stiprius, sveikus tėvų ir vaiko santykius. Šilumą būtina teikti vaikui nuolat. Tačiau vien jos nepakanka, būtina nustatyti elgesio ribas.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

• rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
• paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
• įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
• paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę mokytis;
• mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
• dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
• būdami teisingi ir lankstūs;
• kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
• paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip gali su tuo susitvarkyti;
• suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus;
• vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Parengta pagal „Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovo“ rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė

Artėja mokinių vasaros atostogos, kai tėvai turės galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Norėčiau duoti keletą patarimų, kad buvimas kartu būtų ne tik smagus, bet ir naudingas. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint...

Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Taip pat galite paprašyti įvardinti vieną iš pateiktų žodžių, kuris nesirimuoja, pvz.: „pūkas“, „rūkas“, „ropė“.

Pabandykite patys kurti vieni kitiems mįsles. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Auga darže, apvalus, gelsvas, turi čežantį apvalkalą, kas bando jį nulupti – apsiverkia. Kas?“

Su kamuoliu galima žaisti žaidimą  „Sakyk priešingai“ . Metant kamuolį sakomas žodis, jį pagavęs sugalvoja priešingą: aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras... Arba palyginti savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala. Lavinamas  vaiko žodynas, mąstymas, įžvalgumas.

Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t.y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku labai naudinga skaičiuoti, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės.

Puikiai tinka ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių vienu nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu (ropė – pėda – dama – mašina – natos ir t.t.)

Svarbiausia – mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla. Taip ir veiksmingų rezultatų pasieksite, ir sustiprinsite tarpusavio ryšius.

Parengė logopedė Daiva Račkauskienė

Daugiau informacijos rasite prisegtuke.

Attachments:

Patarimai Jūsų vaikui

[ ]

8521 kB

Ø  Būti geru, tinkamu pavyzdžiu. Vaikai paprastai elgiasi taip pat, kaip ir jų tėvai. 

Ø  Domėtis vaikų veikla rimtai. Paskatinti, pagirti, palaikyti! Vaikai nori sužinoti savo privalumus, ribas ir galimybes.

Ø   Dažniau sakyti, kad mylite ir mylėsite visada, net ir ištikus nesėkmei. 

Ø   Tikėti ir aiškiai parodyti, kad pats vaikas sugebės įveikti kliūtis. Taip skatinsite vaiko pasitikėjimą savimi, sužadinsite motyvaciją išmokti naujų dalykų.

Ø   Nežeminti, jei pasielgė netinkamai. Tiesiog paaiškinkite, kaip reikėtų daryti. 

Ø  Neišlieti neigiamų emocijų ant vaiko, kuris dėl to visai nekaltas. Nevadinti „nevykėliu“, „tinginiu“ ar pan. Tai žaloja ir mažina pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais. 

Ø   Domėtis mokyklos veikla: programomis, ugdymo priemonėmis, aplinka, mokinių pasiekimais įvairiose srityse (pvz., sporto, meno), renginiais, popamokine veikla. 

Ø   Nevilkinti ir skubiai susisiekti su mokytojais ar su kitais specialistais: specialiaisiais ar socialiniais pedagogais, psichologu, jei vaikui ėmė nebesisekti mokykloje, kyla elgesio problemų. 

Ø   Domėtis, kaip vaikui sekasi bendrauti, kaip sutaria su bendraklasiais ir mokytojais.

Ø  Pasidalyti su mokytojais savo įžvalgomis apie vaiko savijautą mokykloje. Jei jūs žinote ar numanote, kad vaikas mokykloje patiria patyčias, nedelsdami praneškite klasės auklėtojui.

Ø  Dalyvauti bendruose klasės, mokyklos renginiuose. Jie suartina ir suteikia progą geriau pažinti savo vaiką kitoje aplinkoje. 

Ø  Bendrauti. Vaikui skiriamas laikas – didžiausia ir prasmingiausia tėvų dovana.   

Parengta pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė