SVEIKA IR PILNAVERTĖ VAIKŲ MITYBA

Kaip išmokti tinkamai maitintis? Kaip mokėmės važinėti dviračiu? Svarbiausia, ką reikėjo išmokti – išlaikyti pusiausvyrą. O kai išmokome ją išlaikyti, pedalų, atrodo ir sukti nereikėjo – ratai tarytum savaime sukosi. Tą patį galima pasakyti ir apie maistą, kurį mes renkamės. Kai tik išmoksime derinti maisto kiekį, rūšį ir jei laikysimės patarimų, būsime sveiki ir gerai jausimės. Tai pasiekti nebus sunku, jei išmoksime pasirinkti tinkamus produktus!

Sveika mityba– vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, tai įvairus ir tinkamai parinktas maistas, aprūpinantis organizmą būtinu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu.

Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padės maisto pasirinkimo piramidė.

Gerti vandenį ir būti fiziškai aktyviam labai svarbu! Kasdien reikia išgerti 6 – 8 stiklines vandens, nes jis reguliuoja kūno temperatūrą, perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas.  Kai karšta, kai vaikas sportuoja ar šoka – patartina turėti buteliuką vandens, tai padės numalšinti troškulį ir išugdys įprotį gerti pakankamai vandens.

Piramidės pagrindas – augalinės kilmės maisto produktų grupės. Maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, ypač vaikams. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją. Daugiausiai per parą patariama suvartoti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, ir kuo įvairesnių, nes jų sudėtis labai skiriasi. Geriausiai – šviežios, Lietuvoje išaugintos daržovės.

Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Mėsa, žuvis, pienas ir jų produktai yra gyvūninių baltymų tiekėjai, o baltymai, ypač gyvūniniai, kurie yra pagrindinis nepakeičiamų amino rūgščių šaltinis, labai svarbūs organizmo augimui ir vystymuisi. Be to, pienas ir pieno produktai – pagrindinis baltymų ir kalcio šaltinis.

Piramidės viršūnėje pavaizduoti riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus, druska. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. Reikėtų valgyti tik labai mažus šių produktų kiekius ir retai.

Mitybos režimas

Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų reikia jį maitinti tinkamai. Sveiko vaiko maistui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:

1)    maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens,

2)    maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, sąlygas, kuriomis jis gyvena,

3)    maistas turi būti skanus, įvairus, šviežias.

Valgyti patariama 4 – 6 kartus per dieną, turi būti 3 pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietus, vakarienė ir 2, 3 papildomi (užkandžiai) – priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai, geriausia, tomis pačiomis valandomis. 7 – 10 metų amžiaus vaikas per dieną turi gauti su maistu apie 1900 kcal. Pusryčiai turi sudaryti apie 20% bendro dienos kaloringumo, priešpiečiai – 10%, pietus – 30%, pavakariai – 10%, vakarienė – 20% , naktipiečiai – 10%.

Moksleiviui ryte būtina gerai pavalgyti. Tinkami pusryčiai didina moksleivių darbingumą. Paprastai moksleiviai rytais nevalgo todėl, kad jiems trūksta laiko. Įpratinkime savo sūnų ar dukrą atsikelti anksčiau, būtinai atlikti rytinę mankštą, nusiprausti, apsirengti, ir neskubant pavalgyti.

Pusryčiams tinka:

  • Javainiai su grūdais, dribsniai ar sausi pusryčiai užpilti liesu pienu ar jogurtu;
  • Liesa varškė su mėgstamais šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis, varškę galima pagardinti mėgstamu liesu jogurtu;
  • Košė – avižinė, miežinė, grikių, ryžių, kurią galima pagardinti: medumi, cinamonu, šviežiais ar džiovintais vaisiais;
  • Kiaušiniai – keptus ar virtus galima patiekti su įvairiomis daržovėmis: paprika, pomidorais, špinatais;
  • Sumuštiniai – su virta vištienos, kalakutienos krūtinėle ir pomidorais, agurkais, salotomis.

Antruosius pusryčius arba priešpiečiusmoksleiviai turėtų valgyti po trečios pamokos, o namuose švenčių dienomis apie 10 – 11 val. Jiems tiktų daržovių patiekalai: salotos, mišrainės, trintos morkos, vaisiai, šviežiai spaustos sultys, mėgstami riešutai. Jeigu pusryčių metu vaikas negavo grūdinių ir pieno produktų, tiktų javainiai su grūdais ir mėgstamas jogurtas, stiklinė pieno.

Visa tai lengvai įgyvendinama, kadangi darželiai  ir pradinės mokyklos dalyvauja valstybės finansuojamoje programoje “ Pienas vaikams“ ir „Vaisiai vaikams“, kur kiekvienas vaikas nemokamai gauna vieną pasirinktą pieno produktą ir vaisių.

Pietautireikia 14 -15 val., o ne vakare. Jeigu tuo metu vaikas mokykloje, tegul pavalgo valgykloje. Pietūs turi būti šilti: sriuba, jeigu vaikas mėgsta, sultys ar kompotas, mėsos ar žuvies patiekalas, daržovės. Gėrimus geriausiai vartoti 20 min. po valgio, arba prieš valgant pagrindinį patiekalą. Žuvį patariama valgyti bent 2 –3 kartus per savaitę. Žuvis yra svarbus baltymų šaltinis. Su žuvimi gaunama polinesočiųjų riebalų rūgščių bei mineralinių medžiagų. Mėsytė geriausiai tiktų liesa vištienos ar kalakutienos.

Pavakarius tiktų valgyti 16 – 17 val., po pamokų, kadangi tai užkandžiai, kaip ir priešpiečiams tinka švieži ar džiovinti vaisiai, jų sultys. Jeigu vaikas jaučiasi alkanas, ypač pasportavęs, geriausia rinktis naudingesnius maisto produktus: riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvimi, liesa mėsa, liesu sūriu ir daržovėmis.

Vakarieniauti geriausia 1,5 – 2 val. prieš miegą apie 19 – 20 val. Vakarienė turėtų būti lengva: pieniškas ar daržovių patiekalas (garuose virtas daržoves).

Pasistenkime prieš miegą su vaiku pasivaikščioti gryname ore. Būtu labai smagu, jeigu tai taptu įpročiu.

Naktipiečiamstiktų stiklinė kefyro, rūgpienio arba tiesiog šilto pieno su šaukšteliu medaus.

Labai svarbu išmokyti vaikus nepersivalgyti, tai yra nevalgyti iki soties, nes tai – pirmas žingsnis į nutukimą.

Vaikas turi valgyti noriai, su apetitu. Jį sukelia ne tik skanus, kokybiškas maistas, bet ir gražiai patiektas patiekalas bei valgymo aplinka.

Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių.

Neužmirškime, jog mes, suaugusieji, esame pavyzdys vaikams.

Parengta pagal http://www.vvsb.lt/sveika-ir-pilnaverte-vaiku-mityba/

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 

 

Kaip išsirinkti mokinio kuprinę, dėl kurios netektų gailėtis

Taisyklinga kūno laikysena – tai išorinio grožio ir vidinės darnos atspindys. Ji sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi ir veiklai. Todėl jos formavimu būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką daro netinkama aplinka: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiui būdingų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Įvairių šalių mokslininkų tyrimais įrodyta per daug sveriančių ar netinkamai nešiojamų kuprinių įtaka kaklo, pečių, nugaros skausmų, pasunkėjusio kvėpavimo bei netaisyklingos laikysenos vystymuisi. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, net 6 iš 10-ies 9–20 metų amžiaus mokinių skundėsi lėtiniu nugaros skausmu, susijusiu su sunkios kuprinės nešiojimu.

Visoje Lietuvoje skeleto – raumenų sistemos  sutrikimai užima pirmąją vietą  tarp visų sutrikimų, nustatomų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu.

Renkantis kuprinę svarbu nepamiršti kelių dalykų - kuprinės svorio, dydžio, ergonomiškumo ir, žinoma, grožio. Pastarasis punktas itin svarbus pačiam vaikui, na, o kitais turėtų pasirūpinti jo tėveliai.

Kuprinės svoris

Renkantis kuprinę, kyla natūralus klausimas, o kiek gi ji turi sverti? Tuščia kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 700 g pradinių klasių mokiniams ir daugiau kaip 1000 g vyresniųjų klasių mokiniams. Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti 10 -15 proc. moksleivio kūno masės. Pavyzdžiui, jei jūsų pradinukas sveria 30 kg, tai idealus kuprinės svoris turėtų būti ne didesnis nei 3 kg.

Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės. Neretai pasitaiko, kad mokinių kuprinių svoris viršija rekomenduojamą normą, dėl to vystosi laikysenos ydos. Kaikurios mokyklos šią problemą sprendžia tokiu būdu, kad vadovėliai paliekami mokykloje, nesinešiojant jų kasdien.

Kuprinės diržai

Kuprinės diržai turėtų būti platūs, reguliuojami, jei yra galimybė - paminkštinti (tuomet jie neįsirėš į pečius). Nešiojant kuprinę jie turėtų būti nei pernelyg laisvi, nei suveržti. Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau mokinio juosmens.  Kuprinės diržų plotis turi būti ne siauresnis nei 3,5 cm. Labai svarbi taisyklė yra ta, kad kuprinę reikia nešioti užsidėjus diržus ant abiejų pečių, o ne vieno, kaip mėgsta kai kurie moksleiviai, ypač paūgėjusieji. Nešant kuprinę, permestą diržu per vieną petį, vaikas skatinamas sulinkti, o tai gali lemti netaisyklingą laikyseną, raumenų pertempimą.

Kuprinės vidus

Mokyklinės kuprinės matmenys paprastai būna tokie: plotis - 22-28 cm, aukštis - 30-36 cm, gylis - 8-14 cm. Ieškokite kuprinės, kurios nugarėlė pakietinta su paminkštinimais iš orui laidžios medžiagos - tada ji nespaus nugaros.  Geriausia rinktis kuprinę, kurios viduje yra keli skyriai - tai padės geriau paskirstyti kuprinės turinį. Nesirinkite itin didelių kuprinių. Didelė kuprinė neretai tampa sandėliu, kuriame telpa labai daug mokyklai visai nereikalingų daiktų. Renkantis pastaruosius, taip pat būkite atidūs: patogiau yra turėti lengvų būtiniausių kanceliarinių prekių, o ne pirkti daugiafunkcinį, milžinišką penalą, kurio visas turinys pradinių klasių mokiniui kažin ar reikalingas. Sunkiausius daiktus reikia dėti į kuprinės dalį arčiausiai nugaros;
Stilingumas

Perkant kuprinę, būtina pasakoti vaikui apie jos pasirinkimo kriterijus. Išklausykite vaiko pageidavimus, pasitarkite su juo dėl kuprinės dizaino, spalvų, formos. Be abejo, vaikai nori išsirinkti puošniausią, ryškiausią ir mėgstamais herojais išmargintą kuprinę, tačiau verta nepamiršti, kad geriausia puošmena yra jūsų vaiko taisyklinga laikysena.
Priedai

Žinomų gamintojų kuprinės dažnai turi vandeniui nepralaidų dugną arba kojytes, kad padėjus ant žemės, pagrindas nesušlaptų ir nesusipurvintų. Patogu, kai kuprinės turi integruotus atšvaitus, tuomet nereikia jų pirkti ir kabinti papildomai.  Paskutiniuoju metu kai kurie vaikai perka kuprines su pakietintu dugnu, kojelėmis, ratukais ir ištraukiamomis rankenomis. Tačiaupradinukams jos nerekomenduojamos, nes net tuščios tokios kuprinės sveria daugiau nei 1200 g.

Parengta pagal http://www.tavovaikas.lt/mokinys/pradinukas/kaip-issirinkti-mokinio-kuprine-del-kurios-netektu-gailetis.d?id=68490952

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 

 

VAIKAI NETURI PATIRTI SMURTO

Pastaruoju metu, kai vyksta intensyvios diskusijos, kas yra smurtas prieš vaikus ir kodėl svarbu jį uždrausti, norisi plačiau paanalizuoti apie smurto prieš vaikus rūšis ir pasekmes vaikams. Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys sukelia plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai, kurios vėliau pasireiškia suaugusio žmogaus gyvenime.

Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Yra skiriamos šios vaiką žalojančio elgesio rūšys: fizinė prievarta, seksualinė prievarta ir išnaudojimas, emocinė prievarta ir nepriežiūra.
                   Vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą – fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą įasocialią veiklą.
Veiksniai, lemiantys smurto prieš vaikus žalos pobūdį ir intensyvumą.
                  Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai/globėjai.  Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus  žalojantis elgesys paveikia įvairiai – pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Rizikos veiksniai,  nuo kurių priklauso pasekmių intensyvumas ir grėsmingumas:

1.         Vaiko amžius. Smurtinis elgesys ir nepriežiūra kūdikių ir labai mažų vaikų atžvilgiu gali sukelti rimtą grėsmę jų gyvybei ar rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, tokius kaip smegenų traumą, aklumą, fizinę negalę.

2.     Vaiko genetinis pažeidžiamumas. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale, yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti  problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus:  pyktį, ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys. Bet kokia skriauda veikia vaiką, tačiau tyrimai rodo, kad ilgą laiką trunkanti ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.

3.     Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.  Nuolatinis kelių rūšių žalojantis elgesys vienu metu sukelia vaiko adaptacijos sutrikdymą ir turi ilgalaikes pasekmes vaiko raidai.

4.     Smurtautojo ir vaiko santykių artumas. Žala yra kur kas didesnė, o pagalbos galimybės menkesnės, kai vaikas patiria žalojantį elgesį iš artimiausių meilės ir pasitikėjimo ryšiais susijusių suaugusių žmonių – tėvų, globėjų, senelių ir pan.

5.     Šeimos parama - tėvų, galinčių apsaugoti vaikus, nebuvimas, tėvų netikėjimas, kad žalojančio elgesio būta.

6.         Specialistų intervencija. Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.

Apsaugos veiksniai.  Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė.

Galime išskirti šiuos apsaugos veiksnius, padedančius įveikti žalojančias traumos pasekmes: 

·         Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pastovus teigiamas santykis su suaugusiu žmogumi yra susijęs su geresniais mokymosi pasiekimais, sveikesniu elgesiu, draugišku bendravimu su bendraamžiais ir geresniu sugebėjimu įveikti stresą vėliau gyvenime.

·         Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai. Šeima, sugebanti pasirūpinti savo pagrindiniais (maisto, drabužių, būsto ir transporto) poreikiais, sugebanti sukurti ir palaikyti stabilius santykius, nustatyti taisykles ir jų laikytis, naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, prisiimti atsakomybę už vaikų gerovę.

·         Tėvų sugebėjimas įveikti kasdienio gyvenimo stresą ir krizes, su kuriomis susiduria.

·         Bendruomenė, teikianti konkrečią paramą ir padedanti šeimoms patenkinti svarbiausius poreikius, taip pat siekianti apsaugoti vaikus nuo bet kokios rūšies smurto ir užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vaikais.

·         Vaiko gera sveikata, normali raida, gebėjimas reikšti ir reguliuoti emocijas, pažinti ir tinkamai reaguoti į kitų emocijas, adekvati savivertė, geri santykiai su bendraamžiais, geri socialiniai įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas ir paprašyti pagalbos, kai reikia.


Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

 

Informavimas apie mokinių mokymosi sėkmingumą

                                                                          PATVIRTINTA

                                                                          Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos

                                                                          direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr.V1-67

 

Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas apie mokinių mokymosi sėkmingumą pradinio bei pagrindinio ugdymo programoje

                   1. Mokinių pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.

                   2.  1-4 klasių mokinių pasiekimus fiksuoja elektroniniame dienyne pradinių klasių mokytojas.

                   3. 5-10 klasių mokinių pasiekimus fiksuoja dalykų mokytojai elektroniniame dienyne tą pačią dieną, kai mokinys įvertinamas.

                   4. Kartą per mėnesį ir pasibaigus trimestrui klasių auklėtojai, mokinių tėvams, neturintiems internetinės prieigos prie internetinio dienyno, parengia pažymių išklotines.

                   5. Mokytojai apie pasiekimų vertinimo kriterijus informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus).

                   6. Iškilus mokymosi sunkumams, tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja dalyko mokytojai, klasių auklėtojai, socialinis pedagogas ar administracijos atstovai.

                   7.Tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie jų vaikų mokymosi trikdžius, problemas pateikiama asmeniškai ir konfidencialiai.

                   8. Dalyko mokytojai, klasių auklėtojai tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja bendraudami individualiai (pokalbiai telefonu, mokykloje, laiškai, žinutės tėvams ir kt. formos).

                   9. Klasių auklėtojai veda teminius mokinių tėvų susirinkimus (tėvų dienas) ne rečiau kaip tris kartus per mokslo metus pagal su mokyklos administracija suderintą grafiką.

                   10. Klasių auklėtojai tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant į susirinkimus kviečia dalykų mokytojus, organizuoja bendrus susirinkimus „Mokiniai- mokytojai- tėvai“.

                   11. Mokykla organizuoja atvirų durų dienas tėvams, kurių metu jie gali individualiai pabendrauti su visų dalykų mokytojais.

                   12. Gerai besimokantiems, padariusiems pažangą moksle, pasiekusiems gerų rezultatų olimpiadose, konkursuose ir neformaliajame ugdyme mokiniams bei jų tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuojamos padėkos popietės.

                   13. Sėkmingi mokymosi pasiekimai pažymimi padėkomis mokiniams bei jų tėvams (globėjams, rūpintojams) taikomos kitos mokykloje priimtos skatinimo sistemos priemonės.

                   14. Už elektroninių dienynų pildymą atsakingi mokytojai ir klasių auklėtojai

                   15. Ypatingos svarbos klausimai ( etikos, tikybos, antros užsienio kalbos pasirinkimas ir kt.) įtraukiami į tėvų susirinkimų protokolų darbotvarkę, apie sprendimus tėvai informuojami raštu pasirašytinai.

                   

Nežymus kalbos neišsivystymas... Gal išaugs?

Kalbos neišsivystymas – tai yra visos kalbos sistemos nepakankamas susiformavimas, apimantis garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyną, kalbos gramatinę sandarą bei rišlų pasakojimą.

Logopedai pastebi, kad vis dažniau vaikų kalba vystosi pavėluotai. Laiku neištaisius kalbos sutrikimų, vėliau vaikai nesugeba rišliai reikšti minčių, nesupranta vienų ar kitų žodžių prasmės. Net vyresnio amžiaus moksleiviai, jau perkopę pradinių klasių slenkstį, nežino rečiau vartojamų žodžių, tokių kaip lovys, plūgas, botagas, kekė, kikilis ir pan. Suprantama, tuomet jiems sunku suvokti tekstą, ypač jei reikia įrašyti praleistas raides, atpasakoti turinį, atrasti ir vartoti vaizdingus žodžius. Užsienio kalbų mokytojai taip pat skundžiasi, kad mokiniai neįsimena naujų žodžių, matematikai guodžiasi, jog vaikai negeba išmokti daugybos lentelės ar suvokti tekstinių uždavinių, o geografai ir istorikai –  kad nerišliai pasakoja, atsakinėja į klausimus. Ką jau kalbėti apie tai, kaip sunku su tokiais vaikais dirbti lietuvių kalbos mokytojams!

Kodėl jis neskuba?

Jei trejų-ketverių metų mažylis vis dar kalba sava kalba, tėvai dažniausiai visa tai nurašo paveldėjimui ir pernelyg galvos nesuka – kažkada pradės. Iš tikrųjų, priežasčių be paveldėjimo gali būti ir daugiau. Kalbos neišsivystymo priežastys – įvairios.

Ligos.  Dažnai - ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas, atsiradęs dėl intoksikacijos, asfiksijos, traumos,  netgi per greitas ar per lėtas gimdymas ir kt. Kalbos formavimuisi taip pat turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos bei jų komplikacijos. Pavyzdžiui, pirmąjį pusmetį nustatomas raumenų tonuso sutrikimas. Mažylis yra glebus, nenoriai sėdasi. Jeigu raumenų tonusas išlieka žemas, logopedas dažnai pastebi ir pasyvų liežuvį, nejudrias lūpas.

Televizorius ir kompiuteris. Dažnas pripažįsta, kad mažylis valandų valandas leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja ir neatstos bendravimo su vaiku. Mokslininkai teigia, jog ikimokyklinukai, sėdėdami dvi ir daugiau valandų per dieną, patiria nuolatinę įtampą. Vėliau tokių vaikų kalba yra skurdesnė, šlubuoja elgesys. Jiems sunkiau ir sukaupti dėmesį, sudominti darbu.

Dvikalbystė. Emigrantų vaikai gali turėti ne tik socialinių, bet ir lingvistinių problemų. Kai nekalbantis ar tik pradedantis kalbėti vaikutis patenka į svetimą kalbinę aplinką, sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiais atvejais, jei vaikučio kalba vėluoja, patariama kalbėti tik viena kalba, kad greičiau įsisavintų kalbos pradmenis.

 

Svarbu tinkamai atskirti kalbos neišsivystymą nuo sulėtėjusios kalbos raidos,  kai raida yra netolygi – iš pradžių vėluoja, o vėliau sparčiai artėja prie amžiaus normos.

Kalbos neišsivystymas yra kelių laipsnių:nežymus kalbos neišsivystymas. Jei labiau sutrikusi kalba, tuomet yra vidutinis kalbos neišsivystymas. Žymus kalbos neišsivystymas – kai vaikas praktiškai visai nekalba.

Atpažinkime nežymų kalbos neišsivystymą

Nežymus kalbos neišsivystymas dažniausiai nustatomas 5-7 metų vaikams, nors kartais ir vyresniems. Skirtingai nei esant vidutiniam kalbos neišsivystymui (kai vaikas kalba daug, bet jo kalba – nesuprantama), šiuo atveju vaiko kalba suprantama, tačiau nerišli, sakiniai – trumpi, o žodynas – dar labai skurdus.

Daiktų pavadinimai. Dalį daiktų, veiksmų, ypatybių jie vadina netiksliai, pavyzdžiui, alkūnę vadina ranka, pėdą – koja, sijoną – suknele, antakį – blakstienomis ir t.t. Nepavadina kiek retesnių veiksmų: irkluoja, čiuožia, slidinėja, rieda, šliaužia.

Rišlioji kalba. Kalbėdami šie vaikai ne visada tinkamai derina žodžius, pavyzdžiui, akmenys – akmenai, žmonės – žmogai, su valtimi – su valčia. Dažnai netaisyklingai taria sudėtingesnės konstrukcijos, daugiaskiemenius žodžius, tokius kaip kupranugaris, radiatorius, biblioteka ir pan.

Išsamiai ir rišliai pasakoti taip pat nesugeba. Gana sunkiai orientuojasi erdvėje, nenusako, kur yra daiktas (šalia medžio, už medžio, priešais medį ir pan.). Kartais sunku skirti ir laiko sąvokas (ryt, poryt, vakar, metų laikus ir kt.). 

Garsai. Garsus taria dažniausiai netiksliai (vienus keičia kitais arba jų netaria). Foneminė (garsų) klausa nepakankamai išlavėjusi. Mokyklinukų rašto darbuose pastebimos gausios raidžių sukeitimo ar praleidimo klaidos.

O nežymų kalbos neišsivystymą – gal išaugs?

Gana dažnai tėveliai, pastebėję netaisyklingą vaikučio kalbėjimą, laukia, kol tai praeis savaime. Deja, taip įvyksta ne visuomet. Todėl būtina vaikučiui padėti.

Žodyno plėtimas. Esant nežymiam kalbos neišsivystymui labai svarbu žodyno plėtimas. Tik tą daryti būtina ne  padrikai, mokant visų jūsų žinomų žodžių iš eilės, o kryptingai. Kiekvienąkart imkite atskiras temas. Pavyzdžiui, „Laukiniai žvėrys“. Iš anksto pasiruoškite krūvelę paveikslėlių arba nuotraukų, kuriose būtų pavaizduoti laukiniai žvėrys. Įvardijant lavės ir kalba, ir atmintis.

Rišliosios kalbos ugdymas. Susipažinęs su laukiniais žvėrimis vaikas jau pats turi rišliais penkiais-šešiais sakiniais juos apibūdinti, nurodyti panašumus ar skirtumus tarp jų ir t.t.

Skatinkite vaiką atsakinėti į klausimus ne vienu žodžiu, o pilnu sakiniu. Mokykite pasakoti trumpas pasakėles. Iš pradžių vaikui padėkite klausimais, o vėliau jis tegul bando atpasakoti neilgą pasakojimą pats. Neaiškius, jam nežinomus žodelius paaiškinkite, o kad geriau įsimintų, parodykite daiktus paveikslėlyje. 

Atminties lavinimas. Mokykite įsiminti eilėraštukus, dėliokite įvairias dėliones.

 

 Parengta pagal žurnalą „Mažylis“ 2014 m. Nr. 04
A. Garšvienė, R. Ivoškuvienė „Logopedija“, 1993

 

Mūsų mokyklos video kanalas