• Atrodo, būtų idealiausia, jei vaikas namų darbus atliktų savo kambaryje prie gerai apšviesto stalo. Kai kuriems vaikams patinka dirbti, pavyzdžiui ant grindų arba sėdint prie žurnalinio stalelio. Tegu. Jei kiekvienąkart versite vaiką „tvarkingai“ mokytis prie rašomojo stalo, šis tam tikra prasme taps kankinimo priemone.
• Pirmiausia įsitikinkite, ar jūsų pagalba ruošiant namų darbus tikrai yra reikalinga. Dažniausiai vaikui tik reikia žinoti, kad šalia yra kas nors, kas padės, jei tik prireiks.
• Daugeliui vaikų geriau sekasi ruošti pamokas, kai netoliese yra bent vienas iš tėvų. Todėl jie suskumba traukti iš krepšelio vadovėlius, kai mama ar tėtis grįžta iš darbo. Jei vaikui lengviau susikaupti vakare ir mokymasis netrunka iki vidurnakčio, nereikalaukite, kad pamokos būtų paruoštos iki jums sugrįžtant.
• Vaikas pats turi pamėginti išspręsti visas namų užduotis. Jeigu jis ko nesupranta, tėvai turėtų paaiškinti, o ne tuoj pat pateikti sprendimo būdus.
• Jei vaikas nesupranta užduoties, padėkite ir kartu išspręskite, bet tegul tai nebūna nuolat. Juk kad ir kaip ten būtų, tos užduotys yra skirtos vaikui.
• Nemanykite, kad tai, ką jūs vadinate trukdymu, iš tiesų blaško mokinio dėmesį. Dažnai vaikai geriau susikaupia klausydamiesi ramios muzikos.
• Kartais pamokų ruoša kelia nerimą ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kad situacija netaptų nebekontroliuojama, giliai įkvėpkite ir nuslopinkite atsirandantį norą pamokslauti. Pasitelkite humoro jausmą – taip atsipalaiduosite patys ir padėsite nurimti vaikui. Prisiminkite savo pamokų ruošos vargus ir nebijokite papasakoti apie juos sūnui ar dukrai. Geriau vieni kitus suprasite ir lengviau rasite bendrą kalbą.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

Plačiau apie tai paskaityti galite B. Černiūtės – Petraitienės straipsnyje „Kaip padėti vaikui geriau jaustis mokykloje? 2013m. lapkričio mėn. žurnale „Aš ir psichologija“.

    Į pirmąją klasę ateina vaikai su įvairia kalbine patirtimi. Vieni jau pažįsta raides ir bando skaityti, o kitiems būna sunku tarti net pavienius garsus. Paprastai tai ir kelia didžiausią tėvelių susirūpinimą. Nedideli kalbos sutrikimai vaiko mokymuisi žymios įtakos neturi. Labai svarbu išlavinta foneminė klausa, tai - taisyklingos rašybos pagrindas. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai gali negebėti diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir susieti su atitinkamomis raidėmis rašydami. Tik gebėdami tarti visus garsus, skirdami juos pagal artikuliacinius ir akustinius požymius, mokiniai parašys diktantą be klaidų.

  Dabartiniame informacinių technologijų amžiuje pastebimas siauras mokinių žodžių bagažas, negebėjimas kalbėti pilnais, taisyklingais sakiniais. Dažnai stebimės – kodėl vaikui nesiseka gimtosios kalbos rašinėliai? Kodėl pasakodamas matytą filmą vietoj žodžių mosikuoja rankomis ir beria: „tas – bum, ta – va taip, bžž – nuskrido...“ Šiandieniniam vaikui nepakanka išmokti susikalbėti, jis turi gebėti rišliai ir nuosekliai pasakoti.

  Vaiko kalbos vystymasis – sudėtingas procesas. Tėveliams reikėtų nepamiršti kuo daugiau bendrauti su vaiku, skaityti jam knygeles, aptarti jų iliustracijas, turinį. Tokiu būdu tobulėja vaiko kalbėjimo įgūdžiai, plečiasi žodynas, lavėja vaizduotė. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint. Pabandykite kartu pažaisti:

• „Tyrinėtojais“. Mokslinį tyrimą galima pradėti nuo obuolio. Jį reikės apžiūrėti, paliesti, pauostyti ir paragauti. Ir visus jutimus įvardyti. Tegu kiekvienas šeimos narys iš eilės sukuria po apibūdinimą (apvalus, didelis, raudonšonis, sunkus, kvepiantis, kietas, šaltokas, sultingas...). Galima įterpti ir palyginimus: „apvalus kaip saulė, kietas kaip akmuo...“
• „Mįslių kūrėjais“. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Oranžinė, pailga, sultinga, auganti darže. Kas?“ Lygiai taip pat ir vaikai gali sukurti savas mįsles.
• „Užsieniečiais“. Pasiūlykite vaikams pakeisti kasdienius žodžius kitais. Tarkim, pamatę pievoje karvę pagalvokite, kaip ją dar pavadinti ( gali būti margutė, pienelio davėja, mūkė ir t.t.) Arba vietoje „Jonas valgo obuolį“, naudokite „triauškia“ , „kramto“, „kramsnoja“ ir pan.
• „Sakyk priešingai“. Šis žaidimas labai lavina žodyną, mąstymą, vaikas mokosi būti įžvalgus (aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras, juokiasi – verkia...). Galima palyginti priešingas savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala...

O jeigu vaiko kalbėjimui ir kalbos vystymuisi reikalinga papildoma specialisto pagalba, mokiniams ją teikia mokykloje dirbantis logopedas.

Parengė

D.Račkauskienė, logopedė metodininkė

Pavasarėlis su knyga

Rekomenduojamų knygų sąrašas tėvams: