Ką verta žinoti apie pamokų ruošą?

  • Atrodo, būtų idealiausia, jei vaikas namų darbus atliktų savo kambaryje prie gerai apšviesto stalo. Kai kuriems vaikams patinka dirbti, pavyzdžiui ant grindų arba sėdint prie žurnalinio stalelio. Tegu. Jei kiekvienąkart versite vaiką „tvarkingai“ mokytis prie rašomojo stalo, šis tam tikra prasme taps kankinimo priemone.
  • Pirmiausia įsitikinkite, ar jūsų pagalba ruošiant namų darbus tikrai yra reikalinga. Dažniausiai vaikui tik reikia žinoti, kad šalia yra kas nors, kas padės, jei tik prireiks.
  • Daugeliui vaikų geriau sekasi ruošti pamokas, kai netoliese yra bent vienas iš tėvų. Todėl jie suskumba traukti iš krepšelio vadovėlius, kai mama ar tėtis grįžta iš darbo. Jei vaikui lengviau susikaupti vakare ir mokymasis netrunka iki vidurnakčio, nereikalaukite, kad pamokos būtų paruoštos iki jums sugrįžtant.
  • Vaikas pats turi pamėginti išspręsti visas namų užduotis. Jeigu jis ko nesupranta, tėvai turėtų paaiškinti, o ne tuoj pat pateikti sprendimo būdus.
  • Jei vaikas nesupranta užduoties, padėkite ir kartu išspręskite, bet tegul tai nebūna nuolat. Juk kad ir kaip ten būtų, tos užduotys yra skirtos vaikui.
  • Nemanykite, kad tai, ką jūs vadinate trukdymu, iš tiesų blaško mokinio dėmesį. Dažnai vaikai geriau susikaupia klausydamiesi ramios muzikos.
  • Kartais pamokų ruoša kelia nerimą ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kad situacija netaptų nebekontroliuojama, giliai įkvėpkite ir nuslopinkite atsirandantį norą pamokslauti. Pasitelkite humoro jausmą – taip atsipalaiduosite patys ir padėsite nurimti vaikui. Prisiminkite savo pamokų ruošos vargus ir nebijokite papasakoti apie juos sūnui ar dukrai. Geriau vieni kitus suprasite ir lengviau rasite bendrą kalbą.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

Plačiau apie tai paskaityti galite B. Černiūtės – Petraitienės straipsnyje „Kaip padėti vaikui geriau jaustis mokykloje? 2013m. lapkričio mėn. žurnale „Aš ir psichologija“.

Logopedas pataria

    Į pirmąją klasę ateina vaikai su įvairia kalbine patirtimi. Vieni jau pažįsta raides ir bando skaityti, o kitiems būna sunku tarti net pavienius garsus. Paprastai tai ir kelia didžiausią tėvelių susirūpinimą. Nedideli kalbos sutrikimai vaiko mokymuisi žymios įtakos neturi. Labai svarbu išlavinta foneminė klausa, tai - taisyklingos rašybos pagrindas. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai gali negebėti diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir susieti su atitinkamomis raidėmis rašydami. Tik gebėdami tarti visus garsus, skirdami juos pagal artikuliacinius ir akustinius požymius, mokiniai parašys diktantą be klaidų.

  Dabartiniame informacinių technologijų amžiuje pastebimas siauras mokinių žodžių bagažas, negebėjimas kalbėti pilnais, taisyklingais sakiniais. Dažnai stebimės – kodėl vaikui nesiseka gimtosios kalbos rašinėliai? Kodėl pasakodamas matytą filmą vietoj žodžių mosikuoja rankomis ir beria: „tas – bum, ta – va taip, bžž – nuskrido...“ Šiandieniniam vaikui nepakanka išmokti susikalbėti, jis turi gebėti rišliai ir nuosekliai pasakoti.

  Vaiko kalbos vystymasis – sudėtingas procesas. Tėveliams reikėtų nepamiršti kuo daugiau bendrauti su vaiku, skaityti jam knygeles, aptarti jų iliustracijas, turinį. Tokiu būdu tobulėja vaiko kalbėjimo įgūdžiai, plečiasi žodynas, lavėja vaizduotė. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint. Pabandykite kartu pažaisti:

  • „Tyrinėtojais“. Mokslinį tyrimą galima pradėti nuo obuolio. Jį reikės apžiūrėti, paliesti, pauostyti ir paragauti. Ir visus jutimus įvardyti. Tegu kiekvienas šeimos narys iš eilės sukuria po apibūdinimą (apvalus, didelis, raudonšonis, sunkus, kvepiantis, kietas, šaltokas, sultingas...). Galima įterpti ir palyginimus: „apvalus kaip saulė, kietas kaip akmuo...“
  • „Mįslių kūrėjais“. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Oranžinė, pailga, sultinga, auganti darže. Kas?“ Lygiai taip pat ir vaikai gali sukurti savas mįsles.
  • „Užsieniečiais“. Pasiūlykite vaikams pakeisti kasdienius žodžius kitais. Tarkim, pamatę pievoje karvę pagalvokite, kaip ją dar pavadinti ( gali būti margutė, pienelio davėja, mūkė ir t.t.) Arba vietoje „Jonas valgo obuolį“, naudokite „triauškia“ , „kramto“, „kramsnoja“ ir pan.
  • „Sakyk priešingai“. Šis žaidimas labai lavina žodyną, mąstymą, vaikas mokosi būti įžvalgus (aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras, juokiasi – verkia...). Galima palyginti priešingas savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala...

O jeigu vaiko kalbėjimui ir kalbos vystymuisi reikalinga papildoma specialisto pagalba, mokiniams ją teikia mokykloje dirbantis logopedas.

 

Parengė

D.Račkauskienė, logopedė metodininkė

Pavasaris su knyga

Pavasarėlis su knyga

Rekomenduojamų knygų sąrašas tėvams:

Knygos pavadinimas

Autorius

metai

Apibūdinimas

Išmintinga meilė

 

 

M. H. Pieper

W.J. Pieper

Leidimo metai: 2011

        Jautrumu paremta drausmės alternatyva, padėsianti jums tapti geresniais tėvais, o jūsų vaikams užaugti visaverčiais žmonėmis.

       Išmintinga meilė yra kantrumu bei rūpesčiu paremtas vaiko ugdymo kelias, kurį sukūrė ir išbandė vyro ir žmonos, mokslo daktarų Martos Heineman ir Viljamo J. Piperių „komanda“. Ši meilė tėvus moko matyti pasaulį vaiko akimis, kurios kiekvienoje vystymosi pakopoje į jį žvelgia vis kitaip. Išmintingai mylėti – reiškia puoselėti vaiko vidinės laimės jausmą, kuris geriau nei bet kas kitas užtikrina, kad vaikas augdamas išmoks kontroliuoti savo elgesį, bus atsakingas, pasitikintis savimi ir sugebės visapusiškai išplėtoti savo žmogiškąjį potencialą. Knygoje daug praktinių patarimų, psichologinių įžvalgų, pagrįstų išmintinga vaikų auklėjimo filosofija, pavyzdžių, kaip šeimoje sukurti palankią, tarpusavio prieraišumo kupiną atmosferą.

 

Kaip mylėti savo vaiką

 

 

D. R. CampbellLeidimo metai: 2011

       Vaikų auklėjimas yra sudėtingas uždavinys, todėl dauguma tėvų susiduria su dideliais sunkumais. Juos įveikti padės ši knyga, kurios tikslas – mokyti kryptingai dirbti norint sulaukti sėkmės auginant ir lavinant savo vaikus.

       Dr. Rosas Kempbelas atskleidžia jų emocinius poreikius ir pasiūlo tėvams būdų, kaip jie gali padėti savo vaikui pasijusti tikrai mylimam ir priimtam. Moko mylėti savo vaiką visomis ugdymo aplinkybėmis: nuo fizinio prisilietimo iki disciplinos, nuo pripažinimo iki dvasinio lavinimo.
       Autorius tėvų nesigaili, bet ir nesmerkia, o greičiau padeda būti kitokiais – kur kas pažangesniais ir sėkmingesniais tėvais, vykdant nuostabią, bet bauginančią savo užduotį. Besąlygiška meilė, vaiko pyktis, drausmė ir kiti klausimai knygoje nagrinėjami paprastai ir suprantamai, siekiant parodyti, kokio požiūrio į vaikų auginimą ir auklėjimą apskritai reikėtų laikytis.

 

Kaip tapti gerais tėvais

 

Dr. T. Gordon

Leidimo metai: 2009

       Vaikų atsakomybės ugdymo programa" bando tėvams atsakyti į nuolat kylančius klausimus:

 Kokį aš noriu matyti savo vaiką?

 Kokias jo savybes aš noriu ugdyti?

 Kada jį pagirti ir kada nubausti?

 Kodėl kartais mano vaikas elgiasi netinkamai?

 Kaip išspręsti konfliktines situacijas?

 Kiek kaip tėvas/mama esu atsakingas už vaiko auklėjimą? 

 Kodėl aš jo nesuprantu?

 Kodėl prarandu kontrolę?

 

Menas nustatyti ribas

 

B. Moestl

Leidimo metai: 2011

     Geras auklėjimas prasideda nuo pasirengimo būti sąžiningam su savimi bei savo vaiku ir nagrinėti tikrąsias gyvenimo tiesas. Aš negaliu ir nenoriu niekam patarinėti. Visa, ko jums tikrai reikia, jūs jau turite savyje. Tai reikia tik įsisąmoninti.“ Auklėjimas yra nuolat ugdomas gebėjimas. Įsiklausykite į save ir gerbkite savo vaiką, tada drauge atversite kelius į gyvenimą.

     B. Moestlis daugelį metų tyrinėjo Aziją, buvo kelionių po ją vadovas. Didžiulę įtaką jam padarė ilgalaikė viešnagė Šaolino vienuolyne, kur jis, gyvendamas kartu su vienuoliais, tyrinėjo jų mąstymą.

 

Mūsų mokyklos video kanalas