Saugokime vieni kitus

Policijos informaciją rasite prisegtuke.

Attachments:
Download this file (PREVENCINĖS VEIKLOS VYKDYMO PAGRINDA.pdf)PREVENCINĖS VEIKLOS VYKDYMO PAGRINDA[ ]219 kB

MATEMATIKOS MOKYMOSI SUTRIKIMAI

Būdingi sunkumai:

  1. pagrindinių matematinių įgūdžių sunkumai(daiktų skaičiavimo, aritmetinių veiksmų atlikimo žodžiu (mintinio skaičiavimo) bei raštu ir jų užrašymo, daugybos lentelės įsiminimo sunkumai);
  2. matematinių terminų (sąvokų) pavadinimo ir suvokimo, žodžiu pateiktų užduočių užrašymo skaičiais sunkumai;
  3. skaitmenų, matematinių ženklų, skaičių, simbolių suvokimo, skaičių užrašymo sunkumai;
  4. faktų, veiksmų sekos ir sprendimo būdų, reikalingų atlikti matematikos užduotį, atsiminimo sunkumai;
  5. tekstinių uždavinių sprendimo sunkumai.

 

Sutrikimo raiška pagal amžių

Mokyklinio amžiaus vaikai:

 Klysta atlikdami aritmetinius veiksmus (sudėtį, atimtį, daugybą, dalybą).

Sunkiai įgyja matematinių problemų sprendimo įgūdžių. Silpna ilgalaikė atmintis (greitai užmiršta išmoktus sprendimus).

Skurdus, netikslus matematinis žodynas. Sunkiai įsisavina matavimų sistemą.

Vengia strateginių žaidimų.

Paaugliai ir suaugusieji:

Sunkiai įvertina išlaidas, supranta sąskaitas, planuoja biudžetą.

Nesuranda skirtingų sprendimų vienai problemai.

 

Kaip padėti? Patarimai tėvams

Atkreipkite vaikų dėmesį į formas ir matematinius modelius realiame gyvenime.

*Dažnai paklauskite vaiko, ko jis mokosi matematikos pamokose.

 * Kai padedate ruošti namų darbus, paprašykite vaiko paaiškinti, kokiu būdu jis atliks  užduotį, kaip apskaičiavo, gavo atsakymą.

* Leiskite vaikui žaisti matematinius kompiuterinius žaidimus.

* Žaiskite stalo žaidimus, kuriuose reikia atlikti skaičiavimus.

*Skatinkite vaiką skaičiuoti, sekti laiką (valandas, dienas, savaites) iki ypatingo įvykio, šventės ar atostogų.

* Komentuokite ingredientų normas gamindami maistą pagal receptus. v Rinkdamiesi prekes parduotuvėje, paprašykite vaiko suskaičiuoti išlaidas.

* Skatinkite vaiką sekti arba fiksuoti mėgstamos sporto komandos rezultatus.

* Pastebėkite ir palyginkite daiktus, kuris didžiausias, aukščiausias, ilgiausias, sunkiausias, šilčiausias, brangiausias ir pan.

* Namuose naudokite įvairius matavimo įrankius ir prietaisus: liniuotę, metrą, termometrą, svarstykles, mechaninį laikrodį ir panašiai.

 

Pagal:

* Informacijos šaltiniai: Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas (2011 m. liepos 13 d ISAK Nr. V-1265/V-685/A1-317)

* Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos medžiagą.

Parengė: specialioji pedagogė Daiva Kaktavičiūtė.


 

Kodėl svarbu kalbėti apie gabius vaikus?

Tinkama aplinka padeda atskleisti gabumus

Daugeliui suprantama, kad vaikai, kuriems kyla sunkumų mokykloje, turėtų gauti pagalbą ir specialią jiems pritaikytą programą, kad sėkmingai mokytųsi drauge su kitais vaikais.  

Tačiau kodėl reikia kalbėti apie gabius vaikus? Jiems ir taip gerai sekasi, jie turi aukštą intelektą, geba efektyviai mąstyti. Juk gali būti, kad gabūs vaikai patys suras sprendimus net tuomet, kai jiems neskiriama reikalingo dėmesio. Galbūt jie gali puikiai mokytis savarankiškai?

Tyrimai rodo, kad net jei turime įgimtų gebėjimų, nebūtinai juos paversime realiais pasiekimais. Gebėjimų atskleidimas labai priklauso nuo esamos aplinkos palankumo. Jei aplinka palanki, vaiko gebėjimai gali sėkmingai atsiskleisti ir duoti gerų rezultatų. Jei aplinka vidutiniškai palanki – gebėjimai gali išryškėti, bet neįgaus maksimalios išraiškos. Jei aplinka nepalanki, vaiko gebėjimai gali ir visai neatsiskleisti. Palanki vaikams aplinka – tai nėra rožinis šiltnamis, kaip kartais manoma.

Palanki aplinka apima ir sunkumus, iššūkius, vaiko amžių atitinkančią riziką, kartu tai ir pagarba vaiko poreikiams, jausmams, mintims, pozityvus dėmesys ir reikalinga pagalba. Gebėjimams palanki aplinka yra tokia, kurioje yra pakankamai galimybių ir iššūkių, skatinančių naudoti savo gebėjimus, kartu tai ir emocinis saugumas, leidžiantis rizikuoti.

Įprastai vaikų gabumai ima ryškėti mokykloje per akademinius pasiekimus. Tačiau tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad net 40 proc. gabių mokinių (du gabūs mokiniai iš penkių) mokykloje mokosi tik vidutiniškai ar prastai. Net ir gabių mokinių, kurie mokykloje mokosi gerai, gabumai nebūtinai atsiskleidžia visiškai, nes dalis gabių vaikų mokykloje stengiasi tik tiek, kiek pakanka geram įvertinimui gauti. Tačiau gali būti, kad, esant jų gebėjimus atitinkantiems iššūkiams ar palankesniam ugdymui, tokių vaikų gebėjimai leistų pasiekti žymiai aukštesnių rezultatų.

Tinkama aplinka gali pagerinti ir gabių vaikų savijautą. Kai gabūs vaikai jaučiasi priimami, kai sudaromos sąlygos atsiskleisti ir realizuoti jų gebėjimus, kurti ir tobulėti, jie jaučiasi laimingesni. Jei norime, kad gabūs vaikai visiškai atsiskleistų ir išnaudotų savo turimus gabumus, turime suprasti gabius vaikus, mokėti juos atpažinti ir gebėti sukurti tokią aplinką, kurioje jie norėtų ir galėtų reikštis.

Gabių vaikų atpažinimas gali padėti gabiems vaikams

• Gabių vaikų atpažinimas gali padėti gabiems vaikams pajausti, kad aplinkiniai juos supranta.

 • Gabių vaikų atpažinimas gali padėti patiems vaikams geriau save pažinti ir geriau pasinaudoti savo stiprybėmis.

 • Gabių vaikų atpažinimas gali padėti gauti efektyvesnį ugdymą, kai sėkmingiau išnaudojamas laikas ir kiti resursai.

Gabių vaikų atpažinimas naudingas ir kitiems

• Darbas su gabiais vaikais gali įkvėpti mokytojus, tėvus ir visą bendruomenę.

• Kai gabūs vaikai geriau jaučiasi mokykloje, aktyviau dalyvauja įvairiose veiklose, prisideda ir prie mokyklos gerinimo savo idėjomis, kūrybiškumu ir kt.

 • Gabių vaikų atpažinimas ir tinkamas ugdymas gali prisidėti prie visos mokyklos akademinių pasiekimų lygio gerinimo, nes gabūs mokiniai pagal savo galimybes pasieks daugiau, negu pasiekia dabar.

• Dėmesys gabiems vaikams gali paskatinti pozityvios visuomenės auginimą. Kai sukursime aplinką, palankią gabių vaikų gebėjimams skleistis, gabūs vaikai daugiau prisidės prie atradimų, naujovių, visuomenės gyvenimo gerinimo.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė, pagal:„Tėvams apie gabius vaikus“


 

Naujus mokslo metus pasitikime ramūs

Artėjant mokslo metams, labai svarbu, kad tėvai padėtų ne tik būsimiems pirmokams, pradinukams, bet ir paaugliams tinkamai pasiruošti mokyklai. Ypač tai aktualu po nuotolinio mokymosi, nes nemažai vaikų ir paauglių gali jausti nerimą, nesaugumą dėl grįžimo į klases.

Svarbu šiuo metu būti šalia savo vaikų, juos išklausyti, nuraminti ir jiems patarti. Todėl kartu su jais rinkitės mokyklai reikalingus daiktus, nes visiems vaikams, ir tiems, kurie pirmą kartą pravers mokyklos duris, ir grįžtantiems po atostogų, svarbu iš anksto nusiteikti, pratintis prie dienotvarkės, pareigų, pasikalbėti apie artėjančius pokyčius. Ruošimasis mokyklai tėvams gali būti puiki galimybė praleisti daugiau laiko su vaiku, kartu aptarti svarbius dalykus, pasikalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi. Nes kiekvienam vaikui ypač svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam. Tad norisi suaugusiems priminti, koks svarbus vaikams (nepriklausomai nuo amžiaus) yra laikas su tėvais, kai jie nuoširdžiai domisi, priima vaiko nuomonę, atidžiai klausosi, pagarbiai reaguoja. Vienas iš būdų, derinant pasiruošimą mokyklai ir laiką vaikui, parodyti, kad jo nuomonė svarbi – kartu rinktis kuprinę, kitas priemones ar drabužius ir atsižvelgti į pradinuko norus, pavyzdžiui, dėl spalvos, o paauglį paskatinti pačiam nuspręsti, kokie daiktai būtų tinkamiausi. Taip vaikui lengviau nusiteikti, be to, kyla įvairių klausimų, į kuriuos svarbu atsakyti, nuraminti, pasidalinti savo teigiamais prisiminimais.

Palaipsniui grįžkite prie mokslo metu būdingos rutinos. Ir su būsimu pirmoku, ir su pradinuku naudinga kartu mokytis įgūdžių, reikalingų mokykloje, arba juos prisiminti. Tačiau užduočių skirti ar pamokymų nereikėtų. Svarbu, kad tai būtų smagus laikas žaidžiant ar kalbantis ir įterpiant klausimus: „Kodėl?“, „Kaip tu pasielgtum?“, „Ką manai apie…“ ir pan. Tai padeda ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir mokytis reikšti mintis pilnais sakiniais. Taip pat naudinga kalbantis pabrėžti dešinę ir kairę puses, skaičiuoti matomus medžius, namus ar automobilius, kurti kartu istorijas, nueiti pasivaikščioti prie mokyklos ar praeiti saugiausiu keliu iki jos nuo namų. Labai svarbu tiek pradinukams, tiek paaugliams iš anksto po truputį grįžti prie mokslo metų miego režimo, kad lengviau adaptuotųsi mokykloje, jaustųsi saugiau, būtų aiškiau, kaip ir kada prasidės diena. Kartu su vaiku ar paaugliu aptarkite (išklausykite jo nuomonės ir atsižvelkite į ją, ieškokite kompromisų) ir sudarykite (užrašykite, nupieškite) dienotvarkę, kurioje kėlimosi, miego, poilsio laikas būtų panašus į mokslo metų rutiną.

Vis dažniau su vaikais kalbėkitės apie mokyklą. Leisdami laiką su vaiku, kuo daugiau dėmesio skirkite pokalbiams apie tai, kaip jis jaučiasi, dėl ko nerimauja. Pasikalbėkite apie draugus arba kaip susipažinti, apie mokytojus, naujus dalykus ar būrelius. Nepabrėžkite tik mokslo pasiekimų, nes tai kelia vaikams įtampą. Būtinai pasakykite, kad visada padėsite, kai reikės pagalbos. Priminkite, kad susidūrus su nemalonia situacija ar netinkamu kitų žmonių elgesiu, būtina apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiajam (mokytojui, klasės auklėtojui, socialiniam pedagogui, psichologui ir pan.).

 Kiekvienam vaikui mokykloje svarbiausia patirti sėkmę, mokytis įveikti sunkumus ir nesėkmes, tad ir namuose leiskite jam jaustis galinčiam prisidėti prie buities reikalų, tam tikrus dalykus padaryti savarankiškai. Mažesnis vaikas galėtų prisidėti prie namų tvarkymo, vyresnis – nupirkti maisto produktų, pagaminti pusryčius ar sudėlioti savaitgalio išvykos maršrutą. Taip mokysis atsakomybės, pats priimti sprendimus, ieškoti išeičių, jeigu kas nors nepavyks. O tėvams svarbu pastebėti vaiko pastangas, mokytis tinkamais žodžiais pagirti ir priminti, kad jie šalia ir kai reikės padės.

Visais rūpimais klausimais apie vaikų elgesį ir savijautą galite pasitarti su mokykloje dirbančiais specialistais: psichologe L. Radavičiene ar socialine pedagoge M. Želviene.     

GERŲ MOKSLO METŲ.
                                                                                Parengė mokyklos psichologė L. Radavičienė.


 

VAIKAI, TURINTYS AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMŲ

Kaip padėti namuose ir mokykloje?

Kas būdinga ADS turintiems vaikams? Dažniausiai jie:

  • Nenustygsta vietoje, nerimsta, mostaguoja rankomis ar kojomis, rangosi;
  • sunkiai sukaupia dėmesį, greitai išsiblaško dėl pašalinių dirgiklių;
  •  nesilaiko žaidimų instrukcijų, taisyklių; sunkai vykdo nurodymus;
  • sunkiai sulaukia žaidimų eilės;
  • skuba atsakyti į klausimus, jų neišklausęs;
  • pernelyg daug kalba, pertraukia kitus, negeba žaisti tyliai;
  •  keičia, neužbaigia įvairių veiklų, nesilaiko numatyto plano;
  • trukdo kitiems vaikams mokytis arba žaisti, įsiterpdami ar nutraukdami šiuos procesus;
  •  veikia impulsyviai, neatsargiai, neatsižvelgia į galimas pasekmes;
  •  pamiršta atsinešti mokomajai veiklai reikalingus daiktus (pieštukus, sąsiuvinius ir pan.);
  • dažnai pameta daiktus, žaislus, aprangos detales.

 

Kaip bendrauti su ADS turinčiu vaiku? Keletas svarbių patarimų TĖVAMS:

1. Padėkite vaikui suprasti savo judrumą kaip problemą, o ne kaip tyčinį veikimą. Netinkamą elgesį dažniausiai paskatina stresas ir nuovargis, tad apgalvokite, kaip sumažinti ar išvengti tokių būsenų. Aptarkite, kaip vaikas galėtų padėti sau, kada būtų reikalinga jūsų pagalba (pvz., ramus perspėjimas sustabdyti netinkamą veiklą).

2. Nekaltinkite vaiko dėl jo ypatumų, stenkitės išsaugoti kantrybę net labiausiai jus iš pusiausvyros „išvedančiose“ situacijose. Atpažinkite jums kylančias neigiamas emocijas - apgalvokite būdus, kurie padės nusiraminti jums patiems („tylos pauzė“, pasitraukimas į kitą kambarį, skaičiavimas iki 10-ties, kvėpavimo pratimai ir pan.)

3. Mažinkite perteklinį vaiko stebėjimą, nuolatinius paliepimus, instruktavimus dėl jo elgsenos. Nuolat stebimas ir kontroliuojamas vaikas neišmoks savireguliacijos. Skatinkite jį patį prisiimti daugiau atsakomybės už netinkamo elgesio padarinius.

4. Ribokite žodžio „Ne“ vartojimą: ADS turintys vaikai girdi šiuos žodžius nuolat - jie tampa nebeveiksmingi. Pasiūlykite alternatyvas („Kambaryje negalima spardyti kamuolio, gali tai padaryti kieme“), informuokite apie pasekmes („Jei spardysi kamuolį, gali sudužti visos lempos“), suteikite pasirinkimo galimybę („Gali susitvarkyti žaislus dabar arba iš karto, kai atsigersi sulčių“).

 5. Imkitės kartu aktyvios veiklos - ADS turinčiam vaikui reikia judėti. Kasdien rasdami laiko bendrai maloniai veiklai, gerinsite ir stiprinsite tarpusavio ryšį. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus turintys vaikai retai pagiriami. Stenkitės atrasti ir dažniau akcentuoti stipriąsias vaiko savybes - taip skatinsite vaiko savo vertės pajautimą.

6. Būkite atidūs savo vaiko emocinei būsenai - ADS turintys vaikai dažnai nepriimami į bendras vaikų veiklas, jiems sunkiau įsigyti draugų, dėl savo elgesio dažniau būna atstumiami. Išklausykite savo vaiką, priimkite jo jausmus. Nukreipkite jį į patinkančias ir tinkančias veiklas, suteikite malonaus bendravimo akimirkų.

7. Nuosekliai laikykitės užsibrėžtų taisyklių, turėkite aiškią dienotvarkę. Nesitikėkite greitų rezultatų, neišsikelkite nepamatuotų lūkesčių. Nuoseklus sutartų elgesio taisyklių laikymasis, tinkama aplinka bei palaikymas pamažu padės pasiekti geresnę jūsų vaiko savireguliaciją.

ADS sutrikimas nustatomas, kai sunkumai stebimi bent dvejose vaiko gyvenimo srityse (pvz., namuose ir mokykloje). Vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, ugdymas tampa nemenku iššūkiu tėvams ir mokytojams. Siekdami, kad tokių vaikų kasdienybė, mokymasis, elgesys bei socialinis gyvenimas būtų kuo sėkmingesni ir sklandesni, turime sukurti bendrą taisyklių sistemą tiek namie, tiek mokykloje.

 

Pagal: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos medžiagą;

Parengė: Specialioji  pedagogė Daiva Kaktavičiūtė.


 

Mūsų mokyklos video kanalas