Patyčios. Ką gali suaugusieji?

Ø  Būti geru, tinkamu pavyzdžiu. Vaikai paprastai elgiasi taip pat, kaip ir jų tėvai. 

Ø  Domėtis vaikų veikla rimtai. Paskatinti, pagirti, palaikyti! Vaikai nori sužinoti savo privalumus, ribas ir galimybes.

Ø   Dažniau sakyti, kad mylite ir mylėsite visada, net ir ištikus nesėkmei. 

Ø   Tikėti ir aiškiai parodyti, kad pats vaikas sugebės įveikti kliūtis. Taip skatinsite vaiko pasitikėjimą savimi, sužadinsite motyvaciją išmokti naujų dalykų.

Ø   Nežeminti, jei pasielgė netinkamai. Tiesiog paaiškinkite, kaip reikėtų daryti. 

Ø  Neišlieti neigiamų emocijų ant vaiko, kuris dėl to visai nekaltas. Nevadinti „nevykėliu“, „tinginiu“ ar pan. Tai žaloja ir mažina pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais. 

Ø   Domėtis mokyklos veikla: programomis, ugdymo priemonėmis, aplinka, mokinių pasiekimais įvairiose srityse (pvz., sporto, meno), renginiais, popamokine veikla. 

Ø   Nevilkinti ir skubiai susisiekti su mokytojais ar su kitais specialistais: specialiaisiais ar socialiniais pedagogais, psichologu, jei vaikui ėmė nebesisekti mokykloje, kyla elgesio problemų. 

Ø   Domėtis, kaip vaikui sekasi bendrauti, kaip sutaria su bendraklasiais ir mokytojais.

Ø  Pasidalyti su mokytojais savo įžvalgomis apie vaiko savijautą mokykloje. Jei jūs žinote ar numanote, kad vaikas mokykloje patiria patyčias, nedelsdami praneškite klasės auklėtojui.

Ø  Dalyvauti bendruose klasės, mokyklos renginiuose. Jie suartina ir suteikia progą geriau pažinti savo vaiką kitoje aplinkoje. 

Ø  Bendrauti. Vaikui skiriamas laikas – didžiausia ir prasmingiausia tėvų dovana.   

 

Parengta pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė


 

Informacija tėvams apie narkotikus

Gerbiamieji tėveliai,

 

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris.

Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai,

kopijuoti savo "dievukus" ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės.

Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui.

Specialistų nuomone, šiandien ypatingai svarbu šviesti, informuoti ir mokyti tėvus, kad jie daugiau žinotų apie pačius narkotikus, jų pavartojimo požymius ir sugebėtų laiku užkirsti tam kelią.

Gerbiami tėveliai, tik mūsų visų suderinti veiksmai šiandien gali apsaugoti mūsų vaikus nuo grėsmingos nelaimės – narkomanijos. Be Jūsų pagalbos šios problemos neišspręs nei mokytojai, nei gydytojai, nei policininkai. Jūsų pareiga šiuo sunkiu laikmečiu - patiems daug žinoti apie narkotikus ir pradėti kalbėtis šiomis temomis su vaikais. Iš Jūsų lūpų sklindanti ta pati informacija apie narkotikų pavojų bus daug veiksmingesnė už daugelį paskaitų. Vaikai supras, kad tėvai myli savo vaikus, bijo juos prarasti, todėl taip jaudinasi ir rūpinasi, kad jie nepatektų į narkomanijos pinkles.

Štai keletas patarimų tėvams, kurie nerimauja dėl savo vaikų:

·         vaikai turi gauti pakankamai žinių apie narkotikų neigiamą poveikį psichinei, socialinei ir ekonominei žmogaus gerovei,

·         informacija apie narkotikus turi būti savalaikė ir suprantama vaikui,

·         vaikui turi būti žinoma visa informacija apie pirmines ir vėlyvąsias narkotikų vartojimo pasekmes,

·         būtina formuoti gyvenimo įgūdžius, galinčius padėti įveikti stresą, keblią situaciją, nesėkmę ir pan., nesigriebiant narkotikų,

·         kalbant su vaiku, atsižvelgti į jo lytį, amžių ir nuostatas.

Ko nereikia daryti, kalbant su vaikais apie narkotikus: vaikus perdėtai gąsdinti; iškreipti faktus ir sutirštinti spalvas, kalbant apie neigiamą narkotikų poveikį organizmui; pakalbėti apie narkotikus daug ir ilgai, bet tik vieną kartą ir užmiršti šią temą; meluoti, nes vieną kartą pamelavus, vaikas niekada ateityje jumis nebetikės. Neužmirškite, kad paaugliai gana gerai informuoti apie narkotikus.

Mokytojai, tėvai ar kiti artimieji, kalbėdami su vaikais apie narkotikų pavojų, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų amžių ir žinoti, kas domina atitinkamo amžiaus vaikus:

·         10-12 metų vaikus domina viskas, kas susiję su narkotikais - jų veikimas, vartojimo būdai, pasekmės. Apie pasekmes šio amžiaus vaikai žino nedaug ir rimtai apie tai negalvoja. Patys narkotikų dar nevartoja, bet galima toksikomanija, t.y. klijų arba lakių medžiagų uostymas. Su narkotikus vartojančiais asmenimis nebendrauja, pažįsta tokių tik vieną kitą. Žinios apie narkotikus padrikos, netikslios, neišsamios, sužinotos iš bendraamžių.

·         12-14 metų vaikus daugiausia domina, kas atsitinka vartojant lengvuosius narkotikus. Marihuana ir kiti kanapių produktai nelaikomi pavojingais narkotikais. Nedaugelis šio amžiaus vaikų yra bandę rūkyti marihuaną iš smalsumo, tačiau jau pažįsta daug narkotikų vartotojų. Apie narkotikus žino žymiai daugiau, šias žinias gauna iš narkotikus vartojančių savo pažįstamų arba iš draugų pasakojimų. Apie šią problemą kalba tik tarp savo draugų, apie pavojų negalvoja.

·         14-16 metų vaikus jau pagal jų požiūrį į narkotikus galima suskirstyti į tris grupes:

o    Vartojantys narkotikus ar tam pritariantys vaikai. Šiems vaikams rūpi, kaip vartojant narkotikus sumažinti riziką susirgti kitomis ligomis, kiek, kaip dažnai ir kokius narkotikus galima vartoti ir netapti nuo jų priklausomu, kaip ir kur gydytis, jeigu panorės mesti narkotikus ir t.t. Narkotikų vartojimas šioje vaikų grupėje, kurioje daug lyderių, laikomas savarankiškumo požymiu.

o    Griežti narkotikų vartojimo priešininkai. Šie vaikai tiki, kad jie patys niekada nevartos narkotikų ir kitiems neleis to daryti. Narkotikų vartojimą laiko silpnumo ir nepilnavertiškumo požymiu.

o    Svyruojantys vaikai. Jie neturi tvirtos nuomonės apie narkotikus. Jeigu su šiais vaikais apie narkotikus nekalbėti, didelė jų dalis, veikiama draugų, gali pradėti vartoti narkotikus.

·         16-18 metų vaikai dar tiksliau susiskirto į grupes: vartojantys arba tam pritariantys, griežti priešininkai ir svyruojantys. Svyruojančių vaikų skaičius labai sumažėja. Visų trijų grupių atstovai apie narkotikus žino gana daug, žinios daug detalesnės ir objektyvesnės, negu jaunesnio amžiaus vaikų.

Kaip suprasti, kad vaikas vartoja narkotikus

Pirmiausia, jeigu jums kilo įtarimas, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus, reikia pamėginti tai išsiaiškinti, remiantis netiesioginiais požymiais.

Apžiūrėkite vaiko kambarį, kuprinę, rūbus. Gal būt, rasite ką nors neįprasto: neaiškių tablečių ar miltelių, aprūkusių folijos gabaliukų, rūkomojo popieriaus, mažyčių šokolado įpakavimo likučių, švirkštų, adatų, apdegusį šaukštą, tuščių buteliukų, kišenėse išbirusių neaiškaus augalo sėklų ar susmulkintos žolės degtukų dėžutėje.

Stebėkite vaiką, ar nepasikeitė jo charakteris, elgesys, santykiai su aplinkiniais:

·         Jeigu vaikas dažnai rūko marihuaną gali kristi į akis sutrikęs miego režimas, nuolatinis nuovargis, apatija, išsiblaškymas, kartais išplėsti vyzdžiai, padidėjęs apetitas, ypač saldumynams, nuo rūbų sklindantis specifinis kvapas.

·         Jeigu vaikas diskotekoje pavartojo Extazy ar kitus amfetaminus, kitą dieną jis gali būti, dirglus, neramus, agresyvus; kartais užeina isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, vaikas be paliovos geria vandenį, daug rūko, kartais dreba rankos.

·         Jeigu jaunas žmogus eksperimentuoja su heroinu (rūko, uosto, leidžiasi į veną), jūs pastebėsite labai pasikeitusį vaiko elgesį, keistą žvilgsnį, dažną mieguistumą, blizgančias akis, po vartojimo labai susiaurėjusias, o kitą dieną labai išsiplėtusius vyzdžius. Tai – pats stipriausias narkotikas, kurio užtenka parūkyti kelis kartus, kad atsirastų priklausomybė.

·         Jeigu vaikas bus pavartojęs LSD ar kito haliucinogeno, gali prasidėti sunkios haliucinacijos, nerišli kalba, juokas ar verksmas, psichopatinis elgesys, panikiškos baimės priepuoliai ir pan.

Žinomi ir kiti, rečiau vartojami narkotikai, kurių vartojimas gali sukelti įvairius šių simptomų derinius.

Visi šie išvardinti požymiai – tik sąlyginiai, kurių buvimas ar nebuvimas negali patvirtinti ar atmesti diagnozės, šie simptomai priklauso nuo suvartoto narkotikų kiekio, vartojimo būdo, preparato grynumo, vaiko amžiaus ir pan.

Tikslesnį atsakymą, ar jūsų vaikas vartojo narkotikų, gali suteikti laboratorinė analizė vienkartiniais testais ar pokalbis su specialistu.

Brangūs tėveliai! Narkomanas šeimoje - didelė nelaimė. Narkomanija - praktiškai neišgydoma liga arba gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Saugokite nuo narkotikų savo vaikus! Kalbėkite su jais apie narkotikus, kontroliuokite juos. Nebūkite abejingi tam, kai jūsų akyse vyksta narkotikų gamyba, platinimas ar prekyba, net jeigu tai neliečia jūsų vaiko.

Parengta pagal  https://lorna.lt/informacija-tevams-apie-narkotikus

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 


 

SVEIKA IR PILNAVERTĖ VAIKŲ MITYBA

Kaip išmokti tinkamai maitintis? Kaip mokėmės važinėti dviračiu? Svarbiausia, ką reikėjo išmokti – išlaikyti pusiausvyrą. O kai išmokome ją išlaikyti, pedalų, atrodo ir sukti nereikėjo – ratai tarytum savaime sukosi. Tą patį galima pasakyti ir apie maistą, kurį mes renkamės. Kai tik išmoksime derinti maisto kiekį, rūšį ir jei laikysimės patarimų, būsime sveiki ir gerai jausimės. Tai pasiekti nebus sunku, jei išmoksime pasirinkti tinkamus produktus!

Sveika mityba– vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, tai įvairus ir tinkamai parinktas maistas, aprūpinantis organizmą būtinu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu.

Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padės maisto pasirinkimo piramidė.

Gerti vandenį ir būti fiziškai aktyviam labai svarbu! Kasdien reikia išgerti 6 – 8 stiklines vandens, nes jis reguliuoja kūno temperatūrą, perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas.  Kai karšta, kai vaikas sportuoja ar šoka – patartina turėti buteliuką vandens, tai padės numalšinti troškulį ir išugdys įprotį gerti pakankamai vandens.

Piramidės pagrindas – augalinės kilmės maisto produktų grupės. Maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, ypač vaikams. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją. Daugiausiai per parą patariama suvartoti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, ir kuo įvairesnių, nes jų sudėtis labai skiriasi. Geriausiai – šviežios, Lietuvoje išaugintos daržovės.

Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Mėsa, žuvis, pienas ir jų produktai yra gyvūninių baltymų tiekėjai, o baltymai, ypač gyvūniniai, kurie yra pagrindinis nepakeičiamų amino rūgščių šaltinis, labai svarbūs organizmo augimui ir vystymuisi. Be to, pienas ir pieno produktai – pagrindinis baltymų ir kalcio šaltinis.

Piramidės viršūnėje pavaizduoti riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus, druska. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. Reikėtų valgyti tik labai mažus šių produktų kiekius ir retai.

Mitybos režimas

Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų reikia jį maitinti tinkamai. Sveiko vaiko maistui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:

1)    maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens,

2)    maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, sąlygas, kuriomis jis gyvena,

3)    maistas turi būti skanus, įvairus, šviežias.

Valgyti patariama 4 – 6 kartus per dieną, turi būti 3 pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietus, vakarienė ir 2, 3 papildomi (užkandžiai) – priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai, geriausia, tomis pačiomis valandomis. 7 – 10 metų amžiaus vaikas per dieną turi gauti su maistu apie 1900 kcal. Pusryčiai turi sudaryti apie 20% bendro dienos kaloringumo, priešpiečiai – 10%, pietus – 30%, pavakariai – 10%, vakarienė – 20% , naktipiečiai – 10%.

Moksleiviui ryte būtina gerai pavalgyti. Tinkami pusryčiai didina moksleivių darbingumą. Paprastai moksleiviai rytais nevalgo todėl, kad jiems trūksta laiko. Įpratinkime savo sūnų ar dukrą atsikelti anksčiau, būtinai atlikti rytinę mankštą, nusiprausti, apsirengti, ir neskubant pavalgyti.

Pusryčiams tinka:

  • Javainiai su grūdais, dribsniai ar sausi pusryčiai užpilti liesu pienu ar jogurtu;
  • Liesa varškė su mėgstamais šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis, varškę galima pagardinti mėgstamu liesu jogurtu;
  • Košė – avižinė, miežinė, grikių, ryžių, kurią galima pagardinti: medumi, cinamonu, šviežiais ar džiovintais vaisiais;
  • Kiaušiniai – keptus ar virtus galima patiekti su įvairiomis daržovėmis: paprika, pomidorais, špinatais;
  • Sumuštiniai – su virta vištienos, kalakutienos krūtinėle ir pomidorais, agurkais, salotomis.

Antruosius pusryčius arba priešpiečiusmoksleiviai turėtų valgyti po trečios pamokos, o namuose švenčių dienomis apie 10 – 11 val. Jiems tiktų daržovių patiekalai: salotos, mišrainės, trintos morkos, vaisiai, šviežiai spaustos sultys, mėgstami riešutai. Jeigu pusryčių metu vaikas negavo grūdinių ir pieno produktų, tiktų javainiai su grūdais ir mėgstamas jogurtas, stiklinė pieno.

Visa tai lengvai įgyvendinama, kadangi darželiai  ir pradinės mokyklos dalyvauja valstybės finansuojamoje programoje “ Pienas vaikams“ ir „Vaisiai vaikams“, kur kiekvienas vaikas nemokamai gauna vieną pasirinktą pieno produktą ir vaisių.

Pietautireikia 14 -15 val., o ne vakare. Jeigu tuo metu vaikas mokykloje, tegul pavalgo valgykloje. Pietūs turi būti šilti: sriuba, jeigu vaikas mėgsta, sultys ar kompotas, mėsos ar žuvies patiekalas, daržovės. Gėrimus geriausiai vartoti 20 min. po valgio, arba prieš valgant pagrindinį patiekalą. Žuvį patariama valgyti bent 2 –3 kartus per savaitę. Žuvis yra svarbus baltymų šaltinis. Su žuvimi gaunama polinesočiųjų riebalų rūgščių bei mineralinių medžiagų. Mėsytė geriausiai tiktų liesa vištienos ar kalakutienos.

Pavakarius tiktų valgyti 16 – 17 val., po pamokų, kadangi tai užkandžiai, kaip ir priešpiečiams tinka švieži ar džiovinti vaisiai, jų sultys. Jeigu vaikas jaučiasi alkanas, ypač pasportavęs, geriausia rinktis naudingesnius maisto produktus: riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvimi, liesa mėsa, liesu sūriu ir daržovėmis.

Vakarieniauti geriausia 1,5 – 2 val. prieš miegą apie 19 – 20 val. Vakarienė turėtų būti lengva: pieniškas ar daržovių patiekalas (garuose virtas daržoves).

Pasistenkime prieš miegą su vaiku pasivaikščioti gryname ore. Būtu labai smagu, jeigu tai taptu įpročiu.

Naktipiečiamstiktų stiklinė kefyro, rūgpienio arba tiesiog šilto pieno su šaukšteliu medaus.

Labai svarbu išmokyti vaikus nepersivalgyti, tai yra nevalgyti iki soties, nes tai – pirmas žingsnis į nutukimą.

Vaikas turi valgyti noriai, su apetitu. Jį sukelia ne tik skanus, kokybiškas maistas, bet ir gražiai patiektas patiekalas bei valgymo aplinka.

Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių.

Neužmirškime, jog mes, suaugusieji, esame pavyzdys vaikams.

Parengta pagal http://www.vvsb.lt/sveika-ir-pilnaverte-vaiku-mityba/

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 


 

Kaip išsirinkti mokinio kuprinę, dėl kurios netektų gailėtis

Taisyklinga kūno laikysena – tai išorinio grožio ir vidinės darnos atspindys. Ji sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi ir veiklai. Todėl jos formavimu būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką daro netinkama aplinka: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiui būdingų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Įvairių šalių mokslininkų tyrimais įrodyta per daug sveriančių ar netinkamai nešiojamų kuprinių įtaka kaklo, pečių, nugaros skausmų, pasunkėjusio kvėpavimo bei netaisyklingos laikysenos vystymuisi. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, net 6 iš 10-ies 9–20 metų amžiaus mokinių skundėsi lėtiniu nugaros skausmu, susijusiu su sunkios kuprinės nešiojimu.

Visoje Lietuvoje skeleto – raumenų sistemos  sutrikimai užima pirmąją vietą  tarp visų sutrikimų, nustatomų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu.

Renkantis kuprinę svarbu nepamiršti kelių dalykų - kuprinės svorio, dydžio, ergonomiškumo ir, žinoma, grožio. Pastarasis punktas itin svarbus pačiam vaikui, na, o kitais turėtų pasirūpinti jo tėveliai.

Kuprinės svoris

Renkantis kuprinę, kyla natūralus klausimas, o kiek gi ji turi sverti? Tuščia kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 700 g pradinių klasių mokiniams ir daugiau kaip 1000 g vyresniųjų klasių mokiniams. Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti 10 -15 proc. moksleivio kūno masės. Pavyzdžiui, jei jūsų pradinukas sveria 30 kg, tai idealus kuprinės svoris turėtų būti ne didesnis nei 3 kg.

Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės. Neretai pasitaiko, kad mokinių kuprinių svoris viršija rekomenduojamą normą, dėl to vystosi laikysenos ydos. Kaikurios mokyklos šią problemą sprendžia tokiu būdu, kad vadovėliai paliekami mokykloje, nesinešiojant jų kasdien.

Kuprinės diržai

Kuprinės diržai turėtų būti platūs, reguliuojami, jei yra galimybė - paminkštinti (tuomet jie neįsirėš į pečius). Nešiojant kuprinę jie turėtų būti nei pernelyg laisvi, nei suveržti. Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau mokinio juosmens.  Kuprinės diržų plotis turi būti ne siauresnis nei 3,5 cm. Labai svarbi taisyklė yra ta, kad kuprinę reikia nešioti užsidėjus diržus ant abiejų pečių, o ne vieno, kaip mėgsta kai kurie moksleiviai, ypač paūgėjusieji. Nešant kuprinę, permestą diržu per vieną petį, vaikas skatinamas sulinkti, o tai gali lemti netaisyklingą laikyseną, raumenų pertempimą.

Kuprinės vidus

Mokyklinės kuprinės matmenys paprastai būna tokie: plotis - 22-28 cm, aukštis - 30-36 cm, gylis - 8-14 cm. Ieškokite kuprinės, kurios nugarėlė pakietinta su paminkštinimais iš orui laidžios medžiagos - tada ji nespaus nugaros.  Geriausia rinktis kuprinę, kurios viduje yra keli skyriai - tai padės geriau paskirstyti kuprinės turinį. Nesirinkite itin didelių kuprinių. Didelė kuprinė neretai tampa sandėliu, kuriame telpa labai daug mokyklai visai nereikalingų daiktų. Renkantis pastaruosius, taip pat būkite atidūs: patogiau yra turėti lengvų būtiniausių kanceliarinių prekių, o ne pirkti daugiafunkcinį, milžinišką penalą, kurio visas turinys pradinių klasių mokiniui kažin ar reikalingas. Sunkiausius daiktus reikia dėti į kuprinės dalį arčiausiai nugaros;
Stilingumas

Perkant kuprinę, būtina pasakoti vaikui apie jos pasirinkimo kriterijus. Išklausykite vaiko pageidavimus, pasitarkite su juo dėl kuprinės dizaino, spalvų, formos. Be abejo, vaikai nori išsirinkti puošniausią, ryškiausią ir mėgstamais herojais išmargintą kuprinę, tačiau verta nepamiršti, kad geriausia puošmena yra jūsų vaiko taisyklinga laikysena.
Priedai

Žinomų gamintojų kuprinės dažnai turi vandeniui nepralaidų dugną arba kojytes, kad padėjus ant žemės, pagrindas nesušlaptų ir nesusipurvintų. Patogu, kai kuprinės turi integruotus atšvaitus, tuomet nereikia jų pirkti ir kabinti papildomai.  Paskutiniuoju metu kai kurie vaikai perka kuprines su pakietintu dugnu, kojelėmis, ratukais ir ištraukiamomis rankenomis. Tačiaupradinukams jos nerekomenduojamos, nes net tuščios tokios kuprinės sveria daugiau nei 1200 g.

Parengta pagal http://www.tavovaikas.lt/mokinys/pradinukas/kaip-issirinkti-mokinio-kuprine-del-kurios-netektu-gailetis.d?id=68490952

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grencevičienė 


 

VAIKAI NETURI PATIRTI SMURTO

Pastaruoju metu, kai vyksta intensyvios diskusijos, kas yra smurtas prieš vaikus ir kodėl svarbu jį uždrausti, norisi plačiau paanalizuoti apie smurto prieš vaikus rūšis ir pasekmes vaikams. Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys sukelia plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai, kurios vėliau pasireiškia suaugusio žmogaus gyvenime.

Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Yra skiriamos šios vaiką žalojančio elgesio rūšys: fizinė prievarta, seksualinė prievarta ir išnaudojimas, emocinė prievarta ir nepriežiūra.
                   Vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą – fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą įasocialią veiklą.
Veiksniai, lemiantys smurto prieš vaikus žalos pobūdį ir intensyvumą.
                  Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai/globėjai.  Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus  žalojantis elgesys paveikia įvairiai – pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Rizikos veiksniai,  nuo kurių priklauso pasekmių intensyvumas ir grėsmingumas:

1.         Vaiko amžius. Smurtinis elgesys ir nepriežiūra kūdikių ir labai mažų vaikų atžvilgiu gali sukelti rimtą grėsmę jų gyvybei ar rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, tokius kaip smegenų traumą, aklumą, fizinę negalę.

2.     Vaiko genetinis pažeidžiamumas. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale, yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti  problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus:  pyktį, ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys. Bet kokia skriauda veikia vaiką, tačiau tyrimai rodo, kad ilgą laiką trunkanti ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.

3.     Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.  Nuolatinis kelių rūšių žalojantis elgesys vienu metu sukelia vaiko adaptacijos sutrikdymą ir turi ilgalaikes pasekmes vaiko raidai.

4.     Smurtautojo ir vaiko santykių artumas. Žala yra kur kas didesnė, o pagalbos galimybės menkesnės, kai vaikas patiria žalojantį elgesį iš artimiausių meilės ir pasitikėjimo ryšiais susijusių suaugusių žmonių – tėvų, globėjų, senelių ir pan.

5.     Šeimos parama - tėvų, galinčių apsaugoti vaikus, nebuvimas, tėvų netikėjimas, kad žalojančio elgesio būta.

6.         Specialistų intervencija. Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.

Apsaugos veiksniai.  Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė.

Galime išskirti šiuos apsaugos veiksnius, padedančius įveikti žalojančias traumos pasekmes: 

·         Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pastovus teigiamas santykis su suaugusiu žmogumi yra susijęs su geresniais mokymosi pasiekimais, sveikesniu elgesiu, draugišku bendravimu su bendraamžiais ir geresniu sugebėjimu įveikti stresą vėliau gyvenime.

·         Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai. Šeima, sugebanti pasirūpinti savo pagrindiniais (maisto, drabužių, būsto ir transporto) poreikiais, sugebanti sukurti ir palaikyti stabilius santykius, nustatyti taisykles ir jų laikytis, naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, prisiimti atsakomybę už vaikų gerovę.

·         Tėvų sugebėjimas įveikti kasdienio gyvenimo stresą ir krizes, su kuriomis susiduria.

·         Bendruomenė, teikianti konkrečią paramą ir padedanti šeimoms patenkinti svarbiausius poreikius, taip pat siekianti apsaugoti vaikus nuo bet kokios rūšies smurto ir užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vaikais.

·         Vaiko gera sveikata, normali raida, gebėjimas reikšti ir reguliuoti emocijas, pažinti ir tinkamai reaguoti į kitų emocijas, adekvati savivertė, geri santykiai su bendraamžiais, geri socialiniai įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas ir paprašyti pagalbos, kai reikia.


Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.


 

Mūsų mokyklos video kanalas