Vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje.  Terminas grįžę iš užsienio vaikai yra apibendrinantis, įprastai vartojamas kalbant apie visus grįžusių iš užsienio šeimų vaikus – ir tuos, kurie gimė Lietuvoje, lankė čia darželį ar mokyklą ir vyresni su šeima išvyko į užsienį, ir tuos, kurie gimė ir augo kitoje valstybėje. Grįžusiems vaikams bent pirmą pusmetį reikia nuolatinės individualios mokytojų pagalbos, šeimos palaikymo ir įvertinimo. Mokyklos pedagogams įvertinus turimus vaiko gebėjimus pasirašomi susitarimai dėl galimybės vaikui papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kitų dalykų. Mūsų progimnazijoje skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir logopedo pagalba.

Viena esminių sėkmingos kalbinės – lietuvių kalbos vartojimo, mokėjimo, mokymosi – integracijos sąlygų yra tėvai ir mokytojai.

Tėvų pagalba vaikams yra pirmasis veiksnys. Vaikai, klausiami, kas padėjo įveikti sunkumus Lietuvoje, dažniausiai įvardija šeimą. Tą pabrėžia ir mokytojai, dirbantys su grįžusiais mokiniais. Antrasis pagrindinis veiksnys yra individualus mokytojų darbas tiek mokant pačios lietuvių kalbos, tiek plečiant mokomojo dalyko žodyno išteklius. Mokytojas gali padėti, bet atsakomybė dėl vaiko spartaus kalbinių gebėjimų iš(si)ugdymo tenka šeimai.

Vaikams sunkūs lietuvių kalbos tarties, rašybos, kalbos supratimo dalykai, kurių jie mokosi per visas pamokas. Tai, ko vaikas nesupranta, jam yra neaišku, veikia ne tik jo pasitikėjimą savimi, bet ir mokymosi motyvaciją, na ir, žinoma, rezultatus. Mokytojai taip pat mato problemas, su kuriomis susiduria grįžę vaikai, jie pabrėžia kultūrinius skirtumus (pavyzdžiui, asmenų tu, jūs skyrimas), naujus reikalavimus ir pan. Kaip problema įvardijamas ir skurdus mokinių žodynas, suprantama, kad prastai mokant lietuvių kalbą sunku suprasti atskirus žodžius, derinti žodžių galūnes, taisyklingai kirčiuoti, vaikams sunku išmokti dvibalsių, minkštumo ženklo rašybą, tarti priebalsius š, ž, č.

Mokiniams lengviau suprantama paprasta buitinė lietuvių kalba, kuria, matyt, jie su tėvais namie ir kalba. Kaip sunkiausius dalykus, besimokant lietuvių kalbos, mokytojai nurodo gramatikos, jos taisyklių, mokymą, taip pat teksto suvokimo užduotis, žodyno, tarties mokymąsi.

 Ką galėtume patarti tėvams, ketinantiems su vaikais sugrįžti į Lietuvą?

Pirmiausia, dar gyvenant užsienyje svarbu ne tik kalbėti lietuviškai namie, bet ir lavinti visas kitas kalbinės veiklos sritis: skaitymą, klausymą ir rašymą. Reikėtų vaikus išmokyti lietuviškai skaityti, rašyti, klausyti lietuviškų įrašų, lietuviškai įgarsintų laidų ir filmų. Didžiausią dėmesį verta skirti lietuviškų žodžių išteklių gausinimui (kad žmogus suprastų tekstą, jis turi suprasti 98 proc. jo žodžių).

Pagal lietuvių kalbos instituto publikacijas

                                                      Parengė D.Račkauskienė

Būdingi sunkumai:

1. pagrindinių matematinių įgūdžių sunkumai(daiktų skaičiavimo, aritmetinių veiksmų atlikimo žodžiu (mintinio skaičiavimo) bei raštu ir jų užrašymo, daugybos lentelės įsiminimo sunkumai);
2. matematinių terminų (sąvokų) pavadinimo ir suvokimo, žodžiu pateiktų užduočių užrašymo skaičiais sunkumai;
3. skaitmenų, matematinių ženklų, skaičių, simbolių suvokimo, skaičių užrašymo sunkumai;
4. faktų, veiksmų sekos ir sprendimo būdų, reikalingų atlikti matematikos užduotį, atsiminimo sunkumai;
5. tekstinių uždavinių sprendimo sunkumai.

Sutrikimo raiška pagal amžių

Mokyklinio amžiaus vaikai:

 Klysta atlikdami aritmetinius veiksmus (sudėtį, atimtį, daugybą, dalybą).

Sunkiai įgyja matematinių problemų sprendimo įgūdžių. Silpna ilgalaikė atmintis (greitai užmiršta išmoktus sprendimus).

Skurdus, netikslus matematinis žodynas. Sunkiai įsisavina matavimų sistemą.

Vengia strateginių žaidimų.

Paaugliai ir suaugusieji:

Sunkiai įvertina išlaidas, supranta sąskaitas, planuoja biudžetą.

Nesuranda skirtingų sprendimų vienai problemai.

Kaip padėti? Patarimai tėvams

Atkreipkite vaikų dėmesį į formas ir matematinius modelius realiame gyvenime.

*Dažnai paklauskite vaiko, ko jis mokosi matematikos pamokose.

 * Kai padedate ruošti namų darbus, paprašykite vaiko paaiškinti, kokiu būdu jis atliks  užduotį, kaip apskaičiavo, gavo atsakymą.

* Leiskite vaikui žaisti matematinius kompiuterinius žaidimus.

* Žaiskite stalo žaidimus, kuriuose reikia atlikti skaičiavimus.

*Skatinkite vaiką skaičiuoti, sekti laiką (valandas, dienas, savaites) iki ypatingo įvykio, šventės ar atostogų.

* Komentuokite ingredientų normas gamindami maistą pagal receptus. v Rinkdamiesi prekes parduotuvėje, paprašykite vaiko suskaičiuoti išlaidas.

* Skatinkite vaiką sekti arba fiksuoti mėgstamos sporto komandos rezultatus.

* Pastebėkite ir palyginkite daiktus, kuris didžiausias, aukščiausias, ilgiausias, sunkiausias, šilčiausias, brangiausias ir pan.

* Namuose naudokite įvairius matavimo įrankius ir prietaisus: liniuotę, metrą, termometrą, svarstykles, mechaninį laikrodį ir panašiai.

Pagal:

* Informacijos šaltiniai: Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas (2011 m. liepos 13 d ISAK Nr. V-1265/V-685/A1-317)

* Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos medžiagą.

Parengė: specialioji pedagogė Daiva Kaktavičiūtė.

Policijos informaciją rasite prisegtuke.

Attachments:

PREVENCINĖS VEIKLOS VYKDYMO PAGRINDA

[ ]

219 kB